PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Rugsėjo 28 d. 15:00

LRT Plius laida „Stop juosta“ kūrybinė grupė viešėjo Radviliškyje

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


54305

„Stop juostos“ maršrutas Nr. 58 – Radviliškis. Šio maršruto veikėjai – Radviliškio gyventoja, garbės Šaulė, 83-ejų Zita Urbonienė, architektė ir kultūros paveldo ekspertė Nijolė Steponaitytė, paveldosaugos specialistas Vytautas Simelis, vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas, Radviliškio Šaulių kuopos vadas Pranciškus Sluckus ir Radviliškio muzikos mokyklos saksofonininkų kvartetas.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, spalio 7 d. 13.00 val. per LRT Plius.

Laidos anonsas

Pažvelgus iš viršaus į šį, LDK didikų – Radvilų įkurtą miestą, dar kitaip žinomą kaip Lietuvos geležinkelininkų sostinę, nesunku pastebėti neįprastą jo formą. Galima sakyti, kad geležinkelis yra miesto branduolys, turintis netgi jo garbei pavadintą mokyklą, o aplink jį patį driekiasi seniausios miesto gatvelės. Tarpukario Radviliškyje gyveno beveik 7 tūkstančiai žmonių, daugelis jų dirbo prie geležinkelio. Čia sklando pasakojimai, kad nuo anglimi kūrenamų garvežių juodi būdavo ne tik žvirbliai ar sniegas, bet ir patys vietiniai gyventojai.

Iš to meto spaudos: „Radviliškio miesto Didėjimo priežastis geležinkelių mazgo punktas, labai geras ir greitas susisiekimas, ir šiaip patogios sąlygos miestui tarpti. Miesto gyventojų šiandien priskaitoma virš 8000 žmonių vien tik mieste.” (1938-ieji, Lietuvos aidas)

Radviliškis buvo didžiausias geležinkelio mazgas ne tik Lietuvoje bet ir prieš 150 metų nutiestoje Liepojos – Ukrainos Romnų linijoje. Stotyje iš viso buvo 25 garvežiai – dešimt iš jų keleiviniai, kiti – krovininiai, gabenę produkciją į Vakarų Europą. Šiandien keturi stoties komplekso pastatai saugomi valstybės. Vienas jų – ir tarpukariu statytas vandens bokštas. Pastatytas 1933-iaisiais pagal tipinį projektą. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukarinių vandentiekio bokštų Lietuvoje.

Prie pat vandens bokšto vietinė įdomybė – karinių paslapčių oro paštas. Geležinkelio dokumentai iš vieno miesto galo į kitą čia perduodami per 7 minutes.

Tarpukario Radviliškyje virė aktyvus kultūrinis gyvenimas – veikė meno kuopa su choru, dramos mėgėjų būrelis ir šaulių bei pavasarininkų scenos mėgėjų būreliai. Šiame mieste dar ir šiandien galima atrasti unikalių, tarpukario Lietuvai svarbių karinių objektų.

Vienas iš jų – Radviliškio Šaulių namai. 1934 metais Šauliai rinkosi iš dviejų architektūrinių projektų – kauniečio architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio ir Šiaulių miesto inžinieriaus Vlado Bitės. Pasirinktas pigesnis – Vlado Bitės projektas.Nuo 1936-ųjų antrajame Šaulių namų aukšte įsikūrė Radviliškyje dislokuotų karinių dalinių karininkų Ramovė.

Geležinkelio bėgių linija sekant į Radviliškio šiaurės vakarus – į taip vadinamąjį Durpyno rajoną, atsiveria dar viena maršruto stotelė – Radviliškio Kareivinių Kompleksas. Dabar čia įsikūręs Lietuvos Kariuomenės karinių oro pajėgų oro gynybos batalionas. Tai vienas geriausiai išlikusių tarpukario modernizmo Lietuvos kariuomenės pastatų kompleksų Lietuvoje.

Tarpukariu visoje Lietuvoje buvo pastatyta daugiau nei 15 karinių miestelių. O dėl didžiausio Lietuvoje geležinkelio mazgo Radviliškis tampa svarbus ne tik strategiškai, bet čia patogu ir dislokuotis Lietuvos kariuomenei. Kareivinių kompleksą sudaro du triaukščiai ir vienas mažesnis mūriniai pastatai. Pastatai įrengti, kaip tuomet sakydavo, „moderniškai“, su centriniu šildymu. Be šarvuočių, iš viso beveik 50 lengvųjų tankų iš Prancūzijos ar Anglijos.

Tęsiant kelionės maršrutą geležinkelio bėgių linijomis, 12 kilometrų nuo Radviliškio prieš akis astiveria ypač slaptas karinis objektas – Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Vieta, kur geriausi tuometiniai Lietuvos kariuomenės ginklai buvo laikomi, gaminami ar bandomi. Artilerijos dirbtuvės – vadinamasis „ginklų fabrikas“, prie Linkaičių geležinkelio stoties pradėtos statyti Lietuvos kariuomenės ginklavimo valdybos viršininko generolo Motiejaus Pečiulionio iniciatyva. Projekto autoriai - Belgijoje mokslus baigę architektas – Bronius Elzbergas ir inžinierius – Vytautas Ražaitis. 1936-ieji.

Šioje, ypač slaptoje teritorijoje iš viso beveik šimtas pastatų, nuo dirbtuvių, badomųjų šaudyklų iki didžiausios Europoje vietinėmis durpėmis kūrenamos dujų generatorinės eletros stoties. Kaip atrodo ši itin slapta teritorija – pamatysite iš arčiau laidoje.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, spalio 7 d. 13.00 val, per LRT Plius.

Visas šio maršruto naujienas sekite „Stop juostos" ir LRT facebook paskyrose.

Laidų įrašai – LRT mediatekoje.

Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant Unesco.