LRT generalinio direktoriaus konkursą laimėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė

Lietuva

Etaplius archyvo nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

279601

LRT generalinės direktorės pareigas tęs dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Skelbiama, kad už ją balsavo 7 tarybos nariai. „Monika Garbačiauskaitė-Budrienė surinko 7 balsus, Mantas Martišius – 5, Aldaras Stonys – nulį“, – po antradienį vykusio LRT tarybos posėdžio žurnalistams sakė pirmininkas Eugenijus Valatka.

„Tarybos sprendimu, į Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinio direktoriaus pareigas nuo 2023 m. spalio 17 d. paskirti Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Sveikinimai tarybos vardu“, – sprendimą pagarsino jis.

Jis pažymėjo, kad naujos kadencijos pradžios data pasirinkta neatsitiktinai. „Pagal galiojančią tvarką trečiadienį susakysime pažymą į STT (Specialiųjų tyrimų tarnybą – ELTA). Yra tokia tvarka. Paprastai per dvi savaites ją gauname“, – pridūrė E. Valatka.

Vadovas neslėpė, kad tarybai palengvėjo išrinkus nacionalinio transliuotojo vadovą.

„Be abejonės, palengvėjo, nes visa taryba yra atsakinga ir atsakingai žiūrėjo į tą procesą. Jeigu taip jau susiklostė, kad nuomonės išsiskyrė po lygiai, tai vėlgi, tai yra patirtis mums visiems“, – sakė E. Valatka.

Vis dėlto, nors anksčiau lyginis tarybos narių skaičius sutrukdė išrinkti vadovą, LRT įstatymo keisti kol kas neplanuojama, pažymėjo E. Valatka.

„(Įstatymo keitimas – ELTA) yra svarstytinas, bet pasikartosiu, kad vėlgi keisti ar LRT įstatymą, ar kai kuriuos reglamentus, manyčiau prasminga tik tada, kai mes skelbiame naują konkursą. (…) Konkurso metu keisti taisykles, man atrodo, nėra tikslinga“, – teigė E. Valatka.

„Daug diskutavome ir atviro balsavimo klausimu, tai pasikartosiu – tokia opcija gali būti svarstoma ir yra taikoma korporacijų, korporatyvinių organizacijų atveju, bet tam turi pritarti absoliučiai visa taryba arba valdyba, kad būtų aiškios taisyklės. Tuo tarpu tarybos ar valdybos pirmininko dvigubas balsas, man atrodo, nėra kelias į sutarimus“, – pažymėjo LRT tarybos pirmininkas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: dėkoju už pasitikėjimą

Dar vienai kadencijai perrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė pirmiausia padėkojo tarybai už jai išreikštą pasitikėjimą. Ji taip pat priminė ir apie savo LRT viziją ir planuojamus pokyčius, daugiausia – struktūrinius ir turinio kokybės.

„Iš tiesų, šis pusmetis nebuvo lengvas nei man, nei visai LRT. Tas neapibrėžtumas vis tiek ne į naudą. Tačiau dirbome kaip ir dirbę, stengėmės įgyvendinti naująją strategiją ir štai jau 9 mėnesiai, kaip ją įgyvendiname. Dėkoju, kad man patikėjo toliau įgyvendinti tą strategiją ir tikiu, kad kaip dirbome produktyviai iki šiol, taip ir tęsime, o LRT laukia dideli darbai ir iššūkiai“, – žurnalistams sakė nacionalinio transliuotojo vadovė.

„Mano programos punktai – plėsti LRT auditoriją, pasiekti tą, kurios iki šiol LRT neaptarnavo (…) Taip pat tampresnis ryšys su regionais, portalo stiprinimas (…) Tikiuosi, kad mano komanda ir toliau dirbs taip pat puikiai, kaip dirbo iki šiol. Per 5 metus pasiekėme gerų rezultatų, todėl nematau priežasčių, kodėl turėtume dirbti prasčiau“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji pažymėjo neatsisakanti ir nacionalinio transliuotojo žinių tarnybų jungimo į vieną redakciją idėjos.

„Su ta sinergijos idėja ėjau ir prieš 5 metus – tai yra tikslas išnaudoti naujienų tarnybų resursus, žurnalistų galimybes kuo daugiau glaudinti ryšį, kad jie rutininius darbus dalintųsi kaip galima labiau ir savo energiją skirtų originalių medžiagų ir temų, kurios rūpi auditorijai, gvildenimui“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir pažymėjo, kad įvedant pokyčius, organizacijos viduje gali keistis šiuo metu darbuotojų užimamos pareigos.

„Turime idėją, kad struktūra turėtų keistis ir LRT turėtų persiorientuoti nuo linijinės prie skaitmeninės logikos – departamentai turėtų būti skirstomi ne pagal formas – radijas, televizija, internetas – bet pagal funkciją – viena naujienų tarnyba, viena kultūros redakcija, turinio gamyba ir kūrimas. Turėtume stiprinti ir kūrybinį potencialą. Tai gali būti, kad įvyks šiokių tokių pokyčių, bet labiau pareigybėse, o ne atsisakant konkrečių žmonių“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

ELTA primena, kad pirmieji rinkimai LRT vadovo kėdei užimti vyko kovo mėnesį. Tačiau iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas. Tąkart įvykdžius du balsavimo turus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinko po vienodą balsų skaičių.

Birželio pradžioje posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę tie patys kandidatai sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.

Po antro nesėkmingo LRT tarybos bandymo išrinkti naują vadovą užvirė diskusijos dėl galimų rinkimų nuostatų pokyčių. LRT taryba nutarė papildyti konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą – dalis tarybos posėdžio, kurioje kandidatai pristatys savo programas bei atsakys į klausimus, bus vieša. Taip pat, siekiant skaidrinti konkursą, kandidatai pirmadienį susitiko su LRT darbuotojais.

LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt