Logistikos sektorius ieško naujų kelių: auga ir Šiaulių oro uosto vaidmuo

Šiauliai

EtapliusŠaltinis: Etaplius.lt

369409

Nūdienos geopolitiniai iššūkiai, pandemijos patirtis ir vadinamasis karo sindromas Lietuvos logistikos sektorių skatina ne tik sparčiau diversifikuotis, bet ir ieškoti naujų partnerysčių bei rinkų galimybių.

Sukurti patikimą grandinę

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos (LINEKA) prezidento Tautgino Sankausko pastebėjimu, anksčiau populiarioms Rytų kryptims praradus aktualumą, sektoriaus atstovų žvilgsniai vis labiau krypsta į Vidurinės Azijos valstybes bei, žinoma, siekiama stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų partneriais. Tuo metu šalies viduje išryškėja būtinybė plėtoti regioninius logistikos centrus, pavyzdžiui, kaip tarptautinis Šiaulių oro uostas.

Šioms ir kitoms pastarojo meto tendencijoms nemažai dėmesio skirta ir 33-iajame asociacijos kongrese.

Kaip pabrėžia LINEKA vadovas, šiandienos aplinkybėmis vienu svarbiausių tikslų tampa patikimos, saugios ir tvarios logistikos grandinės Lietuvoje sukūrimas. Tai aprėpia ne tik vežėjų pajėgumus bei kompetencijas, bet ir skaidrumą.

T. Sankausko teigimu, šiandien vis dar tenka kalbėti apie nesąžiningus rinkos dalyvius, kurių veikla meta šešėlį visam verslui, todėl būtina teisiškai aiškiau reglamentuoti rinką ir kelti skaidrumo standartų kartelę.

Tautginas Sankauskas. Andriaus Ufarto nuotr.

Transporto mazgo potencialas

„Viena aktualiausių nūdienos problemų – Lietuvai vis dar trūksta modernaus teisinio pagrindo, apibrėžiančio kombinuoto transporto veiklą ir skirtingų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, jūrų, oro – atsakomybės ribas“, – įvardijo pašnekovas.

Tad, skirtingai nei šalys, turinčios išplėtotus komercijos kodeksus, Lietuva šioje srityje akivaizdžiai atsilieka, o tai trukdo efektyviai integruotis į tarptautines grandines.

Šiame kontekste ypač išauga tarptautinio Šiaulių oro uosto ir aplink jį besikuriančio logistikos branduolio svarba – jo vaidmuo tampa esminiu ne tik dėl karinio mobilumo bei NATO pajėgų aptarnavimo, bet ir galimybės tapti stambiu civilinių krovinių, įskaitant ir elektroninės komercijos siuntas, sutelkties centru.

O didelių tarptautinio masto pramonės investicijų, tokių kaip vokiečių „Rheinmetall“ gamykla, atėjimas tik dar labiau sustiprina Šiaulių, kaip multimodalinio transporto mazgo, potencialą, neabejoja T. Sankauskas.

Aktyvi narystė kuria vertę

Simboliška, jog vis garsiau kalbant apie šias perspektyvas praėjusį mėnesį vykusiame LINEKA kongrese asociacijos viceprezidentės pareigos buvo patikėtos būtent Šiaulių oro uosto vadovei Aurelijai Kuezadai. T. Sankauskas neabejoja, jog aktyvi naujosios viceprezidentės veikla ir strateginis požiūris į regiono plėtrą leis asociacijai dar efektyviau atstovauti augančio logistikos centro interesams.

Savo ruožtu A. Kuezada pabrėžia, jog įsitraukimas į LINEKA veiklą Šiaulių oro uostui svarbus ne vienu aspektu: „Tai mums suteikia galimybę ne tik stiprinti savo, kaip krovinius aptarnaujančio oro uosto, žinomumą, bet ir bendrauti su logistikos sektoriumi tiesiogiai, gauti informaciją apie aktualijas, stebėti krovinių judėjimą ir pritraukti jų vežėjus. Taip pat – teikti pasiūlymus ir problemų sprendimus institucijomis, susijusioms su teisėkūra, kuri apibrėžia krovinių ir transporto judėjimą“.

Tarp operatyviai spręstinų uždavinių LINEKA viceprezidentė pirmiausia mini būtinybę lengvinti sąlygas verslui elektroninės komercijos srityje. „O tai reiškia ir glaudesnius dalykinius ryšius su Lietuvos muitine“, – vieną tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo krypčių įvardija A. Kuezada.

Aurelija Kuezada

Sėkmės formulėje – sinergija

LINEKA prezidentas T. Sankauskas antrina – sėkmingai sektoriaus plėtrai būtina sinergija, ir tai pasakytina ne vien apie skirtingas transporto sritis. Šioje plotmėje asociacija taip pat puoselėja ilgametį įdirbį.

Antai siekdama suderinti jūrų ir sausumos transporto veiksmus, LINEKA aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos uostu ir čia dirbančiomis kompanijomis.

Taip pat pabrėžiama būtinybė išnaudoti vidaus vandenų kelius, ypač Nemuno upę, kuria, pavyzdžiui, būtų galima gabenti krovinius iki Kauno. „O visi šie elementai, integruoti į „Rail Baltica“ projektą, gali sukurti efektyvią ir konkurencingą Lietuvos logistikos ekosistemą“, – perspektyvą įžvelgia T. Sankauskas.

Pašnekovas taip pat pabrėžia, jog siekiant bendrų tikslų, pritraukiant logistikos gigantus ir užtikrinant, kad Lietuva taptų patraukliu ir patikimu žaidėju tarptautinėje arenoje, būtina aktyviau bendradarbiauti tiek su valstybės institucijomis, tiek su mokymo įstaigomis, tiek su verslo atstovais.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt