Liūčių padarytus nuostolius, tikėtina, kompensuos ES

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko, "Suvalkietis", nuotr.

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

20294

Lietus, atrodo, kol kas liovėsi, tačiau lyta tiek ilgai ir taip gausiai, kad balos laukuose ir kaimo sodybų apylinkėse tebetelkšo. Ūkininkams ir kaimo gyventojams tai kelia didžiulį susirūpinimą, taip pat ir klausimą, ar kas nors padės atlyginti nuostolius. Žiniasklaidai oficialiai kalbėdamas žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sakė, kad Europos Sąjungos paramos nuo liūčių nukentėję ūkininkai gali tikėtis sulaukti dar šiemet.

Foto galerija:

Vertina žalos mastą

Lietuva į Europos Komisiją (EK) dėl liūčių padarytų nuostolių kompensavimo ūkininkams kreipėsi spalio pradžioje. Po ilgų svarstymų Europa Lietuvai padėti sutiko, tačiau norėdama įvertinti didžiulio kritulių kiekio padarytą žalą, įsitikinti, kad mūsų šalies ūkininkai iš tiesų yra didžiulėje bėdoje, atsiuntė klausimyną, į kurį Žemės ūkio ministerija turėjo atsakyti iki lapkričio 6 dienos. R. Taraškevičiaus viešai išsakyta nuomone, tikėtina, kad konkreti suma, kuri pasieks mūsų šalį, bus žinoma tada, kai EK perskaitys ir įvertins Lietuvos atsiųstus atsakymus.

Grobio dalintis dar nepataria

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad iš tiesų dėl kritulių padarytų nuostolių kompensavimo struktūros reikalai pajudėjo. Tik jis perspėja, kad pinigus skaičiuoti ir dalintis kol kas anksti.

– Procesas iš tiesų yra pajudėjęs, prašymai pateikti, atsakymai nusiųsti. Tokioje situacijoje kaip mes yra ir latviai, estai, suomiai. Nemanau, kad Europa bus linkusi švaistytis pinigais, juolab kad ir jos biudžetas, iš Sąjungos išeinant anglams, nėra stebuklingas. Taip pat nepamirškime, kad tokių prašytojų, kokie šiandien esame mes, EK turi ne vieną dešimtį. Juk ne mes vieni kenčiame nuo stichijų – vasarą su ugnies liežuviais kovojo Italija, kitos Pietų Europos šalys. Visi eina su ištiestomis rankomis, taigi nereikėtų būti visiškai ramiems ir džiaugtis pergale. Vilties, žinoma, yra, procesas vyksta, tačiau nepradėkime dalintis grobio kol dar nesumedžioję, – kalbėjo A. Stančikas.

Apsisaugoti nuo nelaimių padėtų fondas

Jo teigimu, intensyvėjant klimato kaitos procesams, stichines nelaimes ir gamtos padarytus nuostolius ateityje gali tekti skaičiuoti dažnai. A. Stančikas sako, kad jei tokia praktika kartosis, Europa vargu ar įstengs kiekvienu atveju padėti, nes „ubagautojų“ nuolat tik daugės.

Siekiant sumažinti gamtinių procesų įtaką žemės ūkiui, apsidrausti nuo galimų nuostolių, A. Stančikas pataria galvoti apie rizikos fondo steigimą. Šis fondas turėtų būti svarbus ir reikalingas ne tik žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, bet ir verslo sektoriui, valstybei. Visi jie turėtų prisidėti prie tokio fondo biudžeto. Juk valstybė dažnai yra priklausoma nuo žemės ūkio. Tik svarbu paminėti, kad tame fonde turėtų būti tikrai ne vienas milijonas eurų, o tokia suma, kuri atsitikus ekstremaliai situacijai nuostolius galėtų padengti visiems suinteresuotiesiems. „Mes nuolat kalbame apie tokio fondo būtinybę, tačiau kol kas į tai žiūrima skeptiškai. Vis dėlto jei gamta ir toliau diktuos tokias sąlygas, kaip šiemet, kai tenka skaičiuoti ne tik ką tik nuimto derliaus netektis, bet ir būsimo nuostolius, tokio fondo atsiradimas galės būti vienintelė išeitis, padėsianti išvengti rizikos“, – samprotavo Seimo narys.

Gelbės tik žemės ūkį

Liūčių padarytus nuostolius šiandien skaičiuoja ne tik ūkininkai. Vanduo semia ir ne vieną kaimo sodybą. Paklausus A. Stančiko, ar finansinė parama, kurią EK, tikimasi, skirs, galės kompensuoti ir gyventojų patirtą žalą, jis atsakė:

– Kalbos apie gyventojų turtui padarytą žalą nebuvo. Paramos prašoma konkrečiai žemės ūkio sektoriui. Suprantu, kad ir gyventojams lietus bėdų pridarė, tačiau šiuo atveju vargu ar jiems teks kokia nors dalis pinigų. Mano minėtas rizikos fondas tokiu atveju galėtų pagelbėti ne tik ūkininkams, bet ir pavieniams gyventojams. Manau, kad visos aptartos aplinkybės yra daugiau nei pakankama priežastis steigti tokį fondą, – kalbėjo A. Stančikas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt