PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Lapkričio 29 d. 10:37

„Litgrid“: Europos elektros perdavimo sistemų operatorės patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą

Lietuva

„Litgrid“ / Marius Morkevičius/ELTA

ELTAŠaltinis: ELTA


331638

Europos elektros perdavimo sistemų operatorės, valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros sistemų perdavimo operatorės „Elering“, „Ausgstprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ planuoja prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos 2025 m. vasarį.

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, sprendimus priėmė Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė. Pažymima, kad grupė patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą ir pritarė sinchroninio veikimo bandomuoju režimu pradžiai 2025 m. vasario 9 dieną.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės toliau tęs kai kurių numatytų priemonių įgyvendinimą iki 2024 m. pabaigos, primena „Litgrid“.

„Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo“, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Pranešama, kad vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. Planuojama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 metų vasario 9 dieną.

Kaip skelbia „Litgrid“, Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų, ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.

Sinchronizacija padidins Europos elektros perdavimo sistemų ir rinkų integraciją ir sudarys sąlygas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoms veikti pagal bendras ir aiškias Europos taisykles, primena „Litgrid“. Ji taip pat skatins atsinaujinančios energijos plėtrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje: dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai padidins perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje.

Lietuva nuo BRELL atsijungs 2025 m. vasario 7 dieną

ELTA primena, kad kitų metų vasarį Lietuva planuoja atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos arba vadinamojo BRELL žiedo. BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Apie tai, kad elektros kainos po atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos keistis neturėtų, yra kalbėjęs energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, didėjančius sistemos balansavimo kaštus kompensuos augantys atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos mastai.

Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.