Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rašytojo ir iliustratoriaus naujausioje knygelėje – istorija apie Šiaulių miesto herbą. „Pagalvojau, kaip man apie tuos Šiaulius papasakoti… Ir sugalvojau, kad geriausia būtų paimti Šiaulių herbą“, – sakė D. Šukys, savo pasakoje „pažadinęs“ lokį ir jautį. (A. Rutkausko nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulietis rašytojas ir iliustratorius Dainius Šukys tik ką išleido jau septintąją savo knygelę. „Buliaus kalnas“ – tai pasaka vaikams, tik, kaip sako pats autorius, ji – ir linksma, ir baisi. Tačiau šiauliečiams ji ypatinga – apie Šiaulių miesto herbą, todėl lokys ir jautis čionai – vieni pagrindinių veikėjų.
„Šią pasaką parašiau savo miestui, įsikūrusiam šalia liūliuojančių pelkių, kurios kiekvieną pavasarį pražysdavo tūkstančiais žiedų, užsiklodavo margaspalvių gėlių kilimais. Tarp žemaūgių kreivų beržų dūgzdavo įvairiausi vabalai, tingios musės, laumžirgiai. Didžiuliai drugeliai neskubėdami šokdavo savo trumpo gyvenimo šokį. Juodo vandens akivarai retsykiais sunkiai atsidusdavo, iškvėpdami oro burbulus. Pliaukštelėdavo išsigandusi varlė, snaudusi saulėkaitoje. Raistas prisipildydavo magiškų garsų, paslapčių ir pasakų. Toks tas MANO miestas – Šiauliai. Šalia senovinių pelkių ir burtų“, – rašoma kūrinio galiniame viršelyje.
img-9210.JPG
Knygelės pristatymą trečiadienį autorius surengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. Į susitikimą su rašytoju sugužėjo gausus būrys smalsių vaikų, kuriems D. Šukys nuotaikingai pasakojo knygutės atsiradimo istoriją, prisipažinęs, kad pasaką norėjo suspėti išleisti dar iki „Šiaulių dienų“. „Pagalvojau, kaip man apie tuos Šiaulius papasakoti… Ir sugalvojau, kad geriausia būtų paimti Šiaulių herbą“, – sakė D. Šukys.
img-9213.JPG
Taip į senus laikus menančią pasaką iš miesto herbo „perbėgo“ meška ir buliukas. Be abejo, veikėjų ten gerokai daugiau: tai ir ragana, ir princesė, ir varlės, ir slibinas bei kiti personažai. Gausiai iliustruotame 56 puslapių kūrinyje pateikiama išgalvota istorija, kurioje gausu Saulės miesto motyvų. Pavyzdžiui, minima Buliaus kalva – tai vieta, ant kurios stovi katedra. „Ten, kur dabar stovi „Tilžė“, seniau buvo ežeras, vadinęsis Vinkšna. Jis vėliau užako. Pavadinimas galbūt kilęs nuo to, kad vinkšnomis buvo apaugęs, tai aš toje vietoje apgyvendinau tokią laumę raganą. Tokią blogietę“, – vaikams pasakojo rašytojas.
img-9216.JPG
Šiauliai, kaip žinia, tituluojami dviračių miestu, todėl ir pasakoje šią dviratę transporto priemonę galima aptikti ne viename puslapyje. Knygelėje galima rasti ir įdomų sutapimą. „Ar matėte, kas Talkšos ežere plaukioja? Žinokite, mano ežere irgi gyvena tokia baisi pabaisa – kiaulė-žuvis. Tik vėliau sužinojau, kad ir Talkšos ežere atsirado kažkoks kūrinys“, – atskleidė iliustratorius.
img-9235.JPG
Pasaka nebūtų pasaka, jei nebūtų laimingos pabaigos. O štai D. Šukio knygutėje ji – ypač laiminga. „Du žmonės susitiko, įsimylėjo… Ir, matote, čia daug varlių šokinėja, – paskutinę iliustraciją rodydamas, sakė autorius, – bet gandro jos visai be reikalo bijo. Nes gandras pamatė, kad bus vestuvės, ir žinote, kur skuba? Vaikų ieškoti...“