Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sauliaus Paukščio nuotr.
Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, pristatydamas dailininką, pastebėjo, kad paveikslai gydymo įtaigoje labai dera. „Žmogaus pajauta, empatijos turėjimas neišvengiamai būtinas dalykas sveikatos apsaugos sistemoje. Menininkas taip pat turi ir pajautą, ir empatiją, kurią perteikia žmogui savo darbais. Todėl ta simbiozė gydymo įstaigoje labai dera, nes čia susilieja menas gydyti žmogų ir menas gydyti žmogaus sielą“, - ligoninės bendruomenės vardu dėkojo dailininkui vadovas už ligoninei dovanotą neišdildomą pozityvią spalvinę gamą. Mat ligoninėje pristatomoje kolekcijoje – ryškūs, spalvingi paveikslai. „Man dažnai tenka teisintis, kodėl paveikslai tokie ryškūs. Bandau tapyti blankiau, bet nesigauna“, - sako šiaulietis dailininkas Dalvytis Udrys.
Parodos ligoninėje atidarymo proga dailininką pasveikinęs Šiaulių dailės mokyklos direktorius Petras Slonksnis, linkėdamas ligoninės bendruomenei džiaugtis darbais, pritarė, kad D. Udrio kūryba yra gydanti sielą, nes juose yra jausmas, nuotaika.
Dažnam atrodo, kad dailininkai – žmonės, plaukiojantys padebesiais. Pasak Šiaulių dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojos mokymo reikalams Gedutės Grigaliūnaitės, Dalvytis – kitoks, turintis unikalių gebėjimų. Jis puikiai supranta lazerį, 3D spausdintuvus. Jis yra ir mokytojas, ir technikos mėgėjas, ir įvairių meno technikų žinovas. Jo paveiksluose – ne tik jausmai. Juose labai daug užkoduotų simbolių ir kiekvienas atras juose kažką savo, tapatindamas su praeitimi, atrasdamas savo prasmę, nes jų paveiksluose labai daug“, - džiaugėsi pašnekovė, kad dailės mokytojai, dirbdami visu krūvius, geba gyventi dar antrą - dailininko gyvenimą, kuriam aukoja laisvalaikį, šeimą.
Pats dailininkas D. Udrys prisipažino, kad apie save kalbėti be galo sunku, nes kūryboje yra vienokie jutimai, kalbant apie darbus – kitokie. „Daug turiu paveikslų su bananais – visa serija. Taip yra todėl, kad bananų atsiradimas buvo gerbuvio ženklas. Dabar jų yra kiekvieną dieną, nenoriu – nevalgau. Tačiau tapant bananą, pasitarnauja graži forma, struktūra“, - pristatydamas parodą pasakojo dailininkas.
Paklaustas, kaip pasirinko tapybą, papasakota vingiuoto kelio paieškas. 1995 metais įstojęs į Dailininkų sąjungą, buvo priimtas kaip grafikas. Pradėjęs dirbti Šiaulių dailės mokykloje, buvo tapybos mokytojas ir to mokė vaikus. Pamažu ir pats pradėjo tapyti, o grafiką pamiršo. Grafikos darbus perėmė žmona Jolita Udrienė. „Tapydamas greičiau prieini prie darbo, greičiau pabaigi, grafikai reikia daugiau nuoseklaus darbo“, - teigė autorius, jau ne vieną dešimtmetį džiuginantis tapybos darbais.
Tai, kad parodą surengė ligoninėje, taip pat neatsitiktinumas. Dailininkas pastebėjo, kad daugelio menų ir tapybos gerbėjai yra gydytojai.
Gimęs Kaune bet Šiauliuose šaknis įleidęs dailininkas D. Udrys 1992 metais baigė Šiaulių Pedagoginio instituto (dabar Šiaulių Universitetas ) Dailės fakultetą. 1995 metais ten pat baigė studijas, gaudamas humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Įsidarbinęs Šiaulių dailės mokykloje savo tapybos darbais džiugina ne tik miesto, šalies, bet ir daugelio šalių meno parodų lankytojus.