Lietuvybės puoselėtojo gyvenime – lemtingi atsitiktinumai

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

11272

Tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos veikėjo bajoro Vlado Putvinskio-Pūtvio gyvenime būta nemažai lemtingų atsitiktinumų, pavyzdžiui, pažintis su būsimąja žmona ir bendraminte Emilija Gruzdyte arba Povilu Višinskiu. V. Putvinskio-Pūtvio šeimos archyvas, daugiau nei 50 metų gulėjęs užkastas po žeme, į muziejininkų rankas taip pat pateko tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Nuo aktoriaus iki agronomo

V. Putvinskis-Pūtvis gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje. Jo tėvas, Žemaitijos bajoras Rapolas Putvinskis, buvo aktyvus 1863 m. sukilimo dalyvis, už pasipriešinimą carinei valdžiai ištremtas į Sibirą. Tremties laikui pasibaigus, R. Putvinskiui nebuvo leista grįžti į tėvynę – jis apsistojo kaip įmanoma arčiau jos, Rygoje. Būtent šiame mieste R. Putvinskis susipažino su bajoraite Idalija Broel Pliateraite, su ja susituokė ir susilaukė pirmojo sūnaus – V. Putvinskio-Pūtvio.

Mažasis Vladas Rygoje gyveno neilgai. Tėvams gavus leidimą sugrįžti į Lietuvą, didžiąją vaikystės dalį jis praleido viename iš tėvui priklausiusių dvarų – Šilo Panevėžupio dvare.

Mokslo paragavo anksti – iš pradžių namuose, vėliau – Šiaulių ir Mintaujos gimnazijose, kuriose XIX a. pab. būrėsi tautinio atgimimo idėją puoselėjančios moksleivių ir mokytojų bendruomenės.

Tiesa, pats V. Putvinskis-Pūtvis svajojo tapti aktoriumi. Nesėkmingai. Kurį laiką pasimokęs aktorystės meno Varšuvoje, nusprendė būti agronomu. Šios profesijos siekė Vokietijoje, tačiau mokslus teko nutraukti, kai tėvui pablogėjo sveikata.

vladasputvinskis.jpg

Įsimylėjo M. Valančiaus giminaitę

Į Lietuvą V. Putvinskis-Pūtvis parvažiavo 1896 m. ir į savo rankas perėmė Šilo Panevėžupio ir kitų šeimai priklausiusių dvarų ūkį. Su-grįžo jis ne tik pas sergantį tėvą, bet ir pas ilgametę mylimąją E. Gruzdytę, kuri netrukus tapo jo žmona – E. Gruzdyte-Putvinskiene.

Pirmoji jų pažintis įvyko V. Putvinskio-Pūtvio paauglystėje. 1889 m. Putvinskiai šventė antrąją Kalėdų dieną kaimyniniame dvare. Šventės vinimi tapo bajorų vaikų rodomi gyvieji paveikslai. Pasirodymui pritrūko vienos mergaitės – padėtį išgelbėjo netoliese gyvenusi E. Gruzdytė. Štai tokio lemtingo atsitiktinumo dėka tarp neturtingo bajoro dukters ir
V. Putvinskio-Pūtvio užsimezgė graži draugystė, peraugusi į meilę ir vestuves.

Muziejininkai teigia, kad be savo atsidavusios žmonos V. Putvinskis-Pūtvis vargu ar būtų tiek daug nuveikęs. Žmona vyrą palaikydavo: kai šis pritrūkdavo jėgų, įkvėpdavo naujų, kai imdavo blaškytis, išmintingai patardavo. Beje, E. Gruzdytė buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus giminaitė.

Dvaras tapo lietuvybės centru

Ne ką mažiau reikšminga V. Putvinskio-Pūtvio gyvenime tapo bičiulystė su P. Višinskiu.

Nors V. Putvinskis-Pūtvis ir E. Gruzdytė puikiai tvarkėsi savo ūkyje, kitų bajorų palankumo nesulaukė. Sutuoktiniai propagavo lietuvybę ir nuo mažens kalbėję lenkiškai ėmė mokytis lietuvių kalbos. Tai sulenkėjusių bajorų bendruomenės nesužavėjo, o paprasti kaimo žmonės savo ruožtu šaipydavosi iš netaisyklingos Putvinskių lietuviškos tarties.

V. Putvinskis-Pūtvis ir E. Gruzdytė jautėsi atstumti, izoliuoti, troško turėti bendraminčių. Šis troškimas išsipildė, kuomet V. Putvinksis-Pūtvis susipažino su P. Višinskiu. Nuo tos akimirkos Šilo Panevėžupio dvaras tapo tikrų tikriausiu lietuvybės centru: čia būdavo gabenama, paskirstoma ir persiunčiama uždrausta lietuviška spauda; čia savo „Lietuvių kalbos gramatiką“ rašė Jonas Jablonskis; čia vykdavo literatų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Žemaitė, Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir kt. Dvaro šeimininkas taip pat įsitraukė į literatūrinę veiklą. Lietuviškoje spaudoje jis pasirašinėdavo Vlado Pūtvio vardu.

lenta-putvinskis.jpg

Neišvengė kalėjimo ir tremties

Nereikia aiškinti, kad tokia V. Putvinskio-Pūtvio ir jo aplinkos žmonių veikla buvo pavojinga. 1906 m. vasarį V. Putvinskis-Pūtvis atsidūrė kalėjime, bet po poros mėnesių buvo paleistas – carinė valdžia pritrūko įrodymų prieš lietuvininką bajorą.

Juoda kalinio duona V. Putvinskio-Pūtvio nė kiek neišgąsdino – jis ir toliau propagavo tautines idėjas. Deja, kaip tik tuo metu mirė bajoro artimas draugas P. Višinskis, ir Šilo Panevėžupio dvarą vis rečiau aplankydavo bendraminčiai.
V. Putvinskis-Pūtvis pasinėrė į ūkininkavimą.

1914 m. kaip politiškai nepatikimas asmuo V. Putvinskis-Pūtvis buvo ištremtas į Nižnyj Novgorodo guberniją, kurioje gyveno iki 1917 m. 1918 m. jis grįžo į nepriklausomą Lietuvą, tapo Tiekimo ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriumi, o 1919 m. su bendraminčiais įkūrė Šaulių sąjungą.

1928 m. buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu – už nuopelnus atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Deja, tais pačiais metais susirgo gripu, patyrė komplikacijas ir 1929 m. kovo 5 d. mirė. Gedėti vyro liko žmona ir keturi vaikai, vėliau aktyviai įsijungę į Šaulių sąjungą, Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą.

Šeimos archyvo paieškos tapo detektyvu

Tiek daug apie V. Putvinskio-Pūtvio veiklą gal ir nežinotume, jeigu ne šeimos archyvas. Jis daugiau nei 50 metų pragulėjo užkastas po žeme Graužikų kaime (Kelmės r.), kur stovėjo vienas iš Putvinskiams priklausiusių dvarų.

Apie archyvą pranešė JAV gyvenęs V. Putvinskio-Pūtvio vaikaitis. Jis nubraižė planą, kur ieškoti šios relikvijos, ir 1989 m. pavasarį į Graužikus buvo išsiųsta ekspedicija. Deja, paieškos vaisių nedavė – vietos gyventojai uždraudė kapstytis po jų žemę.

Tiesa, po kelių dienų vis tiek rado ją išraustą. Štai taip savavališkai pasidarbavo ne ekspeditoriai, o vagys, kurie V. Putvinskio-Pūtvio šeimos archyvą pardavė tarpininkams. Šie, nesuvokdami, kokią vertybę laiko savo rankose, kreipėsi į muziejininkus, paprašė nustatyti radinio vertę. Teko įsikišti teisėsaugos pareigūnams.

Beje, tai – pirmoji Putvinskių šeimos archyvo dalis. Antroji 1992-ųjų sausį buvo atkasta Graužikų dvaro daržinėje. Dviejuose pieno bidonuose rasti puikiai išsilaikę laiškai, rankraščiai, atsiminimai, dokumentai, fotografijos ir atvirukų albumai. Visas V. Putvinskio-Pūtvio šeimos archyvas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

SRTF logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt