Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia paminėti Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines

Vilnius

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

152623

Lietuvos valstybės istorijos archyvas lapkričio 19 dieną atidaro parodą „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“, skirtą Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Žydų bendruomenė dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Šiemet minime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškilaus kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines.

Išminčius Vilniaus Gaonas, gyvenęs Vilniuje 1720–1797 metais, laikomas vienu iškiliausių litvakų religinių lyderių ir kultūros atstovų. Jis yra žinomas dėl kovos prieš chasidizmą – Ukrainoje prasidėjusį judaizmo judėjimą, kritikavusį griežtą religijos asketizmą, siekusį pakeisti apeigų tvarką ir formą ir mažesnę reikšmę teikusį religinių tekstų studijoms. Vilniaus Gaonas chasidizmą laikė erezija, ir būtent jo autoriteto dėka Lietuvoje šis judėjimas turėjo palyginti nedaug sekėjų, lyginant su kitomis žydų bendruomenėmis.

Vilniaus Gaonas šio miesto žydams tapo simboline figūra, įkūnijančia viltį ir tikėjimą. Vilniaus Gaono asmenybę subrandino ir išugdė būtent Vilniaus dvasia, o jo vardas ir autoritetas įrašė ir paties Vilniaus vardą tarp svarbiausių žydiškųjų religijos ir kultūros centrų pasaulyje.

Parodos rengėjai parodai „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“ atrinko įdomiausius ir vertingiausius XVIII amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios dokumentus, susijusius su Vilniaus žydų bendruomenės veikla. Vienas svarbiausių dokumentų – Vilniaus Gaono surašymas. 1784 metais atliekant visuotinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės žydų surašymą, Žydų gatvėje Vilniuje gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano šeima buvo surašyta kartu su visais, skiriant metinį pagalvės mokestį. Parodoje bus galima patyrinėti Vilniaus Didžiosios sinagogos rekonstrukcijos planą (1893–1898), susipažinti su Romų spaustuvės, veikusios 1799–1940 m. ir įėjusios į žydų literatūros ir leidybos istoriją, veikla, išvysti laikraščio „Vilner Tog“ redaktoriaus vieno žymiausių jidiš kalbininkų Zalmano Reizeno (1887–1941) ir kitų asmenų pasų korteles, išduotas 1916–1918 m. Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams.

Parodą „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“ galima apžiūrėti Lietuvos valstybės istorijos archyvo (Mindaugo g. 8, Vilnius) Ekspozicijų ir edukacijos salėje nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki gruodžio 22 d. ir Vilniaus viešajame transporte (nuo lapkričio 19 d. iki lapkričio 25 d.) bei virtualių parodų portale http://virtualios-parodos.archyvai.lt/l.

Iliustracija: 1784 m. surašymas, kuriame nurodyta Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) šeima: jis, jo žmona Gitel, sūnus Zalmanas ir žmona Rochla (Rachelė), dukra Treina. LVIA, f. 11, ap. 1, b. 1042, l. 1144v. Dokumento originalą saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt