Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė
Į susirinkusius kreipėsi Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, pabrėžęs, kad ši diena – ne tik liūdesio, bet ir stiprybės liudijimas.
„Turime prisiminti, kad tremtis buvo ne tik fizinis žmonių išvežimas, bet ir mėginimas sunaikinti tautos dvasią. Būtent todėl šiandien čia esame – kad įprasmintume jų kančią ir parodytume, kad nei atmintis, nei viltis nesunaikinamos. Ačiū jums už atminties puoselėjimą. Ir ne tik už šią dieną, bet ir už visus metus – atmintis ir istorija, tai mūsų visų bendras reikalas. Linkiu, kad tremtinių stiprybė būtų mūsų visų stiprybė. Amžina pagarba tremtiniams“, – kalbėjo vicemeras.
Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.
Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius kvietė jaunimą gilintis į Lietuvos istoriją ir puoselėti istorinę atmintį.
„Tremtis – tai ne tik vadovėlių puslapiai. Tai – žmonių likimai. Tų, kurių gyvenimai buvo perlaužti, bet nepalaužti. Mes privalome juos prisiminti, kad istorija nepasikartotų“, – sakė Vidmantas Žilius.
Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.
Ypatingai sukrečianti buvo Onutės Jaraščiukienės kalba apie jos išgyvenimus Krasnojarsko srityje. Buvusi tremtinė akcentavo, kad be gerų žmonių pagalbos daugelis nebūtų ištvėrę.
„Alkis buvo mūsų nuolatinis palydovas. Tik gerų žmonių pagalba išgyvenome šį pragarą. Buvo žmonių, kurie tyliai padėjo, rizikuodami savimi. Be jų – nebūtume išgyvenę. Tai buvo žmogiškumas, kuris išgelbėjo ne tik kūną, bet ir sielą“, – dalijosi tremtinė.
Po liudijimų vyko iškilminga akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu buvo skaitomos Šalčios krašto tremtinių ir politinių kalinių pavardės. Tyla, kiekvieną vardą lydintis varpo dūžis – tai pagarbos ženklas tiems, kurie buvo ištremti ne dėl kaltės, o dėl tautybės, tikėjimo ar laisvės troškimo.
Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.
Vėliau susirinkusieji dalyvavo šv. Mišiose Šalčininkų bažnyčioje, o minėjimo pabaigoje – pagerbimo ceremonijoje prie koplytstulpio Šalčininkų kapinėse. Buvo padėti vainikai, uždegtos atminimo žvakės – šviesos ženklas už tamsiausius istorijos puslapius.
Gedulo ir vilties diena Šalčininkuose dar kartą priminė – istorija gyva tiek, kiek mes ją saugome. O viltis – ten, kur prisimename.