Lietuvos savivaldybių indeksas: švietimo rodikliai Varėnos rajone prastesni už vidutinius

Alytus

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

103142

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Varėnos rajono savivaldybė šiemet užėmė 40-45 vietas mažųjų savivaldybių indekse (50 balų iš 100), kuriomis dalijasi su Jurbarko r., Raseinių r., Visagino, Lazdijų r. ir Molėtų r. savivaldybėmis.

Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Mokesčių“ ir „Administracijos“ sritys. Visos kitos – prasčiau.

„Komunalinės paslaugos” gavo aukštesnį įvertinimą, nes atliekų išvežimui buvo pasitelktas privatus tiekėjas. Daugiabučių administravimo ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonės veikė pelningai.

Į prastesnę pusę įvertinimą svėrė tai, kad vandens tiekimo įmonės veikla buvo nuostolinga. „Transporto” sritis aukšto įvertinimo negavo, nes viešojo transporto maršrutams nebuvo skelbti vieši konkursai ir jų neaptarnavo privatus sektorius.

„Mokesčių“ srityje gerai įvertinta tai, kad 2018 m. verslo liudijimai kainavo pigiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (39 eurus palyginti su 96 eurų vidurkiu). Mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą išliko mažesnis nei vidutinis (1,5 proc. palyginti su 2,8 proc.).

„Švietimo” rodikliai Varėnos r. liko prastesni už vidutinius. Vienam mokiniui teko palyginti daug bendro mokyklų ploto – 19,8 kv. m, kai vidutiniškai – 17,6 kv. m. Didesnis plotas pareikalavo ir daugiau nei vidutiniškai savivaldybės lėšų šios švietimo infrastruktūros išlaikymui, o mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai (43,8 balo) atsiliko nuo mažųjų savivaldybių vidurkio (45,7 balo).

Varėnos r. trūko investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. su-mažėjo nuo 1,8 iki 1,5 mln. eurų, todėl vienam gyventojui teko tik 71 euras, palyginus su 1 251 euro vidurkiu.

Nors materialinių investicijų daugėjo 7,9 proc. nuo 15,8 iki 17,1 mln. eurų, jų vienam gyventojui teko tik 789 eurai, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1 423 eurai.

Veikiančių ūkio subjektų, išduotų verslo ir statybos liudijimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, taip pat buvo mažiau nei vidutiniškai.

Žemas ekonominis aktyvumas prisidėjo ir prie palyginti aukštos grynosios emigracijos, siekusios 1,4 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutinė siekė 0,5 proc. Žemiausias nenaudojamo, apleisto, neprižiūrimo NT mokesčio tarifas (proc.) 2018 m.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt