Lietuvos savivaldybių indeksas: Šalčininkų rajone investiciniai procesai vyksta vangiai

Vilnius

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

103100

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Kaip šiemet įvertintas Šalčininkų rajonas?

Šalčininkų rajono savivaldybė šiemet užima 31-33 vietas mažųjų savival-dybių indekse (53 balai iš 100), kuriomis dalijasi su Švenčionių r. ir Rokiškio r. savivaldybėmis. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų”, „Švietimo“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys.

„Administracijos” srities vertinimas buvo geresnis, nes tūkstančiui gyventojų teko 6,6 darbuotojo, kai vidutiniškai – 7,6 ir tai jai nesutrukdė 99,9 proc. gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Vis dėlto, aukščiausi balai nebuvo skirti, nes nepaisant to, kad savivaldybės administracija buvo santykinai mažesnė, jos išlaikymui teko skirti 10,2 proc. biudžeto – daugiau nei vidutiniškai (8 proc.).

Šalčininkų r. savivaldybės skola siekė 24,7 proc. ir buvo artima vidutinei (25,8 proc.), ji mažėjo net 13,3 proc. p. – sparčiau nei vidutiniškai (-6,2 proc. p.). Šalčininkų r. savivaldybėje investiciniai procesai vyksta vangiai. 2017 m. tiesioginių užsienio investicijų savivaldybė pritraukė mažai – tik 0,7 mln. eurų (gyventojui teko 24 eurai). Nors materialinių investicijų taip pat buvo nedaug – 20,6 mln. eurų (vienam gyventojui teko 642 eurai, palyginti su 1 423 eurais tarp mažųjų savivaldybių), jų augimas siekė net 44,7 proc.

Žemus investicinius rodiklius iš dalies paaiškina ekonominio aktyvumo stygius: tūkstančiui gyventojų teko tik 16,9 veikiančio ūkio subjektų (vidutiniškai – 23,7), 25,8 verslo liudijimų (vidutiniškai – 41), 4 statybos leidimų (vidutiniškai – 5,3).

Nors ekonominis aktyvumas buvo sąlyginai mažesnis, savivaldybės gyventojų skaičius dėl grynosios migracijos mažėjo nežymiai – tik 0,1 proc. gyventojų. Tai iš dalies galima paaiškinti pasienio savivaldybės specifika, kai ne visa vykdoma ekonominė veikla regione yra legali.

Nors ekonominis aktyvumas buvo mažesnis, nedarbo lygis (9 proc.) bei ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (17,8 proc.) buvo mažesni nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių.

Savivaldybės taryba galėtų peržiūrėti mokestinę politiką. Nekilnojamo turto mokesčio tarifas siekė 0,9 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Nenaudojamo nekilnojamo turto bei apleistos žemės tarifus, kurie taip pat buvo maksimalūs, siekę 3 ir 4 proc. Vidutinė verslo liudijimo kaina siekė 103 eurus ir buvo aukštesnė už vidutinę (96 eurai).

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt