Lietuvos savivaldybių indeksas: Klaipėdos rajono savivaldybė išsaugojo lyderės poziciją

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

103069

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Klaipėdos rajono savivaldybė išsaugojo lyderės poziciją mažųjų savivaldybių indekse (73 balai iš 100). Visos sritys įvertintos geriau nei vidutiniškai*. Sąlyginai mažiau balų nei kitose savivaldybėse skirta už „Mokesčių” ir „Biudžeto” sritis

„Transporto“ sritis įvertinta aukščiausiu balu, „Komunalinių paslaugų” sritis pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių, nes kaip ir praeitais metais Klaipėdos r. viešųjų paslaugų srityse (keleivių vežimo, daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo ir kt.) veikė privatūs subjektai. „Administracijos” sritis gerai įvertinta, nes savivaldybės administracija buvo palyginti maža – tūkstančiui gyventojų teko 5,4 pareigybės (vidurkis – 7,6). Tai nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.

Sąlyginai žemesnį balą už „Biudžeto” sritį Klaipėdos r. pelnė dėl biudžeto skolos, kuri siekė 24,6 proc. nuo pajamų – vos mažiau nei vidutiniškai (25,8 proc.). Skola mažėjo 5,8 proc. p., mažiau nei vidutiniškai (6,2 proc. p.). „Investicijų ir plėtros” srityje gerai vertinama tai, kad vienam gyventojui teko 4 048 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai) ir 3 442 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1 251 euras). Tiesa, tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. iš esmės nepadaugėjo, o materialinių net sumažėjo.

Vienam gyventojui tenkantis materialinių investicijų kiekis sumažėjo 252 eurais, o tiesioginių užsienio – 94 eurais. Vidutiniškai mažosiose savivaldybėse materialinių ir užsienio investicijų,, tenkančių vienam gyventojui, augo atitinkamai 92 ir 94 eurais. Klaipėdos r. buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje gyventojų daugėjo ir kuri turėjo teigiamą grynąją migraciją. Ji siekė 4 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai ji sudarė -0,5 proc. Tai, kad savivaldybėje daugėja gyventojų, rodo ir išduoti statybos leidimai. Jų tūkstančiui gyventojų teko 16,3 (vidurkis – 5,3). Daugiau jų išduota tik Palangoje – 17. Išduotų verslo liudijimų ir veikiančių ūkio subjektų taip pat buvo daugiau (46,9/1000 gyv. ir 31,8/1000 gyv.) nei vidutiniškai (atitinkamai 41/1000 gyv. ir 23,7/1000 gyv.). Palyginti daug investicijų ir aktyvi ekonomika rodo, kad savivaldybė išnaudoja uostamiesčio teikiamus privalumus. Nors dauguma savivaldybės rodiklių neblogi, kai kurie neramina. Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių išaugo 3,5 proc. p. (vidurkis mažėjo 0,2 proc. p.) iki 13,8 proc. Nedarbo lygis išaugo 0,6 proc. p. (vidutinis augimas siekė 0,4 proc. p.) iki 6 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt