Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Kaunas tarp šešių didžiųjų miestų liko ketvirtas.
Kauno miesto savivaldybei skirta 4 vieta didžiųjų savivaldybių indekse (54 balai iš 100). Geresnį nei vidutinį didžiosiose savivaldybėse įvertinimą gavo „Švietimo”, „Turto valdymo” ir „Administracijos” sritys.
Prastesni nei vidurkis buvo „Sveikatos ir socialinė rūpybos”, „Mokesčių“ ir „Biudžeto” sričių rodikliai.
„Švietimo” sritis įvertinta geriau nei vidutiniškai, nes savivaldybės moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis, siekęs 55,8 balo, nusileido tik Vilniaus (56,7 balo). Švietimo tinklas buvo valdomas palyginti efektyviai – vienam mokiniui teko 9,6 kv. m, kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 11,8 kv. m.
Geresnį „Administracijos” srities vertinimą pelnyti padėjo palyginti nedidelis užimtų pareigybių skaičius 2018 m. (tūkstančiui gyventojų teko 2,1 pareigybės administracijoje, vidurkis – 2,5). Nors administracija buvo mažesnė, savivaldybė laiku neišnagrinėjo tik 3,2 proc. gyventojų prašymų, tai mažiau nei vidutiniškai (5 proc.).
Materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo intensyvumas nusileido tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos miestų savivaldybėms. 2017 m. vienam gyventojui teko 2 699 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 2 810 eurų), o augimas siekė tik 167 eurus gyventojui (vidurkis – 238 eurai). Tiesioginių užsienio investicijų gyventojui teko 4 212 eurai – tai mažiau nei vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse (5 722 eurai).
Per 2017 m. jų vienam gyventojui padaugėjo tik 190 eurų (vidutinis augimas siekė 375 eurus). Lėtesnis augimas buvo tik Alytuje (32 eurai gyventojui) ir Panevėžyje (166 eurai). Ekonominio aktyvumo rodikliai Kaune yra įvairūs. Savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 49,4 veikiančių ūkio subjektų, tai – daugiau nei vidutiniškai (46,1).
Išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų teko 4,6 – daugiausiai tarp di-džiųjų savivaldybių, tačiau per metus jų sumažėjo 21,2 proc. nuo 1,7 iki 1,3 tūkst. Verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų teko mažiau – 39,6. Jų mažiau buvo tik Šiauliuose (37,9/1000/gyv.). Kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, išduotų ir pratęstų išduotų ir pratęstų verslo liudijimų skaičius mažėjo. Kaune jų sumažėjo 5,6 proc. nuo 12,1 tūkst. iki 11,4 tūkst.
Per 2018 m. iš savivaldybės emigravo 0,2 proc. gyventojų. Kauno m. savivaldybėje pagrindinio nekilnojamo turto tarifas siekęs 1 proc. buvo tarp aukščiausių (vidutiniškai tarifas siekė 0,9 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 344 eurus – daugiau nei vidutiniškai (272 eurai).Prie prastesnio nei vidutiniškai „Biudžeto” vertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybėje įvykdytų vidaus sandorių vertė išaugo nuo 24 mln. eurų 2016 m. iki 250 mln. 2018 m. Kauno biudžeto skola, siekusi 29,9 proc. pajamų, buvo aukštesnė nei vidutiniškai (25,5 proc.).
Savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo 5,7 proc. nuo visų išlaidų – daugiau nei vidutiniškai (4 proc.).Kauno miesto savivaldybė turėtų stengtis užtikrinti geresnes sąlygas konkurencijai (vyko teisminiai procesai dėl Konkurencijos įstatymo 4 str., ginančio sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo), įvertinti mokestinę politiką, siekti daugiau konkurencijos skelbdama viešus pirkimus.
Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.
screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png