Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, „Lietuvos šaukliai dainos ir žodžio skambesy“ kovo 6-ąją buvo surengtas Marijampolės meno mokykloje. Jame dalyvavo Česlovo Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevičius).
Renginį vedė Meno mokyklos pedagogė Daiva Radzevičienė. Ji klabėjo apie tai, kad mūsų šalis turi du gimtadienius – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, taigi renginys skiriamas abiem progoms.
Meno mokyklos salėje veikė šių metų Lietuvos mokinių dailės olimpiados, taip pat skirtos Valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, Marijampolės savivaldybės etapo nugalėtojų darbų paroda. Čia buvo eksponuojami komisijos įvertinti 8–12 klasių mokinių meno darbai.
Gausiai susirinkusiems klausytojams pirmieji pasirodė meno mokyklos pedagogas birbynininkas Darius Klišys ir kankliuotojų trio, vadovaujamas mokytojos Daivos Vosylienės.
Toliau programą tęsė renginio svečias – Česlovo Sasnausko choras. Jam akompanavo Beata Andriuškienė.
Pranešėja kalbėjo apie meno svarbą mūsų gyvenime. Juk Lietuva – dainų kraštas, o ne vienas mūsų kompozitorius sėmėsi įkvėpimo iš liaudies meno. Maironis rašė: „Tautos dainele, tu išlikai / Viena, kad žuvo didžiavyriai; / Kai slėgė sunkūs vargų laikai, / Tu irgi daug, oi daug prityrei“.
Štai kompozitorius Juozas Naujalis – lietuvybės šauklys, Juozo Gruodžio konservatorijos įkūrėjas, pirmos dainų šventės dirigentas ir organizatorius. Savo kūryba jis užsitarnauja lietuvių muzikos patriarcho titulą. Choras atliko porą jo dainų.
Arba Česlovas Sasnauskas – lietuvių lyrinės dainos kūrėjas ir pradininkas. Nors Č. Sasnausko kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau vertingas, o jo sukurta daina „Kur bėga Šešupė“ pateko į lietuvių muzikos aukso fondą. Č. Sasnausko kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Koncerte skambėjo jo dainos „Karvelėli mėlynasai“ ir „Kur bėga Šešupė“.
O apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos reikšmę net sunku kalbėti, jis yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje. Čiurlionis taip pat didelį dėmesį skyrė liaudies dainoms. Choras atliko dvi jo harmonizuotas liaudies dainas: „Dainų dainelė“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“.
Šis koncertas, kuriame skambėjo iškiliausių lietuvių kompozitorių kūriniai, – graži dovana miestelėnams ir meno mokyklos bendruomenei.
Ričardo Pasiliausko nuotraukos