Lietuvos Sąjūdžiui – 35-eri: į istoriją negalime žiūrėti iš šių dienų pozicijos

Lietuvius aš vadinu minkštaisiais revoliucionieriais, taip kaip tik po pirmųjų sunkumų, kai vitrinose nebeliko šlapiankos po 2,20, iškart puolė brazauskiniams po kojomis, na o tuomet buvo padaryti dar kartą, tik jau kietuoju būdu. Šiaulių situacija tai iš vis lietuviškiausia, nes prie vieno neva tai apvalaus stalo sugebėjo posėdžiauti ir staklilevičiai ir disidentinio sukirpimo sąjūdiečiai, na o apie tokis, kurie nei žuvis anei mėsa, čia nesiplėtosiu. Galų galop dabar gyvename po Briuselio sparneliu- savo politikos nebeturime, bet turime šventą pareigą dalyvauti sprendimuose su privalomu linkčiojimu galvos bele kokiuose klausimuose- valstybingumo kaip ir nebeliko, su kuo ir sveikinu.