Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eglė Stonkutė. ELTA / Julius Kalinskas
EtapliusŠaltinis: ELTA
Vidutiniškai tik viena iš dešimties pramonės įmonių Lietuvoje mano, kad jos darbuotojų skaičius galėtų mažėti. Dominuoja nepakitusio darbuotojų skaičiaus išsaugojimo nuotaikos.
„Nedidelį pramonės lūkesčių kreivės kilimą lėmė šiek tiek pagerėję lūkesčiai dėl darbuotojų, t. y. įmonės vis drąsiau galvoja apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu. Matyt, įmonės viliasi, kad paklausos stagnacija eina į pabaigą (net jei lūkesčiai dėl jos vėl kiek sumažėjo), ir žvalgosi potencialių darbuotojų, tam atvejui jei pastebėtų reikšmingesnį paklausos atsigavimą“, – pranešime cituoja LPK ekonomistė Eglė Stonkutė.
Atsargų lygiai įmonėse išlieka optimalūs. Užsakymų skaičiai lieka nepakitę, stabilūs.
„Kapitalo kaštai Lietuvoje išlieka gana aukšti, tačiau įtampos dėl finansinių išteklių trūkumo yra nedidelės – prie to prisideda menkesnis pramonės įmonių investavimas į ilgalaikį turtą šiais metais. Sakyčiau, kad tokios nuotaikos atspinti ne gerėjančią situaciją, o susitaikymą su ribota prieiga prie kapitalo šiuo metu. Įmonės tiesiog optimizuoja investicijas ir apyvartines lėšas“, – pastebi E. Stonkutė.
Gamybinių pajėgumų panaudojimas rugsėjo mėn. siekė 72,4 proc. ir liko nepakitęs nuo rugpjūčio mėnesio. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. rugsėjo mėn.). Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas pramonėje buvo tik maisto produktų gamybos (86,1 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (85,3 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (74,8 proc.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėnesį mažėjo medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos (mažėjo 1,9 proc. punkto nuo 71,8 proc. rugpjūčio mėn. iki 69,9 proc. rugsėjo mėn.), maisto gamybos (mažėjo 1,3 proc. punkto nuo 87,4 proc. rugpjūčio mėn. iki 86,1 proc. rugsėjo mėn.) ir drabužių siuvimo (mažėjo 1,2 proc. punkto nuo 68,9 proc. rugpjūčio mėn. iki 67,7 proc. rugsėjo mėn.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai rugsėjo mėnesį buvo fiksuoti guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 62,8, kai rugpjūčio mėn. siekė 64,6), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (55,8, rugpjūčio mėn. – 53,7), baldų gamybos sektoriuose (51,2, rugpjūčio mėn. – 47,8), maisto produktų gamybos (50,9, rugpjūčio mėn. – 49,6) ir tekstilės gaminių gamybos (47,8, rugpjūčio mėn. – 43,0) sektoriuose.
Labiausiai lūkesčiai krito drabužių siuvimo (lūkesčių indeksas krito net 7,2 punkto nuo 48,1 rugpjūčio mėn. iki 40,9 rugsėjo mėn.) ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (lūkesčių indeksas krito 4,3 punkto nuo 43,2 rugpjūčio mėn. iki 38,9 rugsėjo mėn.) sektoriuose.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
