Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Povilas Šimkavičius
Povilas ŠimkavičiusŠaltinis: Etaplius.lt
Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – Sąjūdis) Steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti skirti renginiai: Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodos „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“ atidarymas bei apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“.
Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą
Vitražo galerijoje į Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodos atidarymą susirinkusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Seimo narius ir garbius svečius Spaudos biuro vyriausioji specialistė Monika Kutkaitytė pakvietė nusikelti į laiką prieš tris dešimtmečius bei prisiminti Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, kurio reikšmę Lietuvos istorijai labai taikliai įvertino rašytoja Jurga Ivanauskaitė – tai dvi dienos, pakeitusios Lietuvą. To laikmečio dvasią padėjo atgaivinti trumpas filmukas, kuriame žurnalistė Nijolė Baužytė kalbino Z. Kazėną, Vilniaus sporto rūmuose Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo proga pristačiusį parodą apie Sąjūdžio istorijos pradžią.
Atidarydama šios dienos Z. Kazėno parodą, pasakojančią apie Steigiamąjį suvažiavimą, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė sakė: „Turime padėkoti žmogui, kuris buvo toks sumanus ir toks įžvalgus, kad to meto įvykiai bus tokie reikšmingi ir po 30, ir po daugiau metų, ir kad to meto įvykiai mus prives prie Kovo 11-osios ir mūsų atkurtos laisvės ir nepriklausomybės. Kviečiu prisiminti tas emocijas, tuos įvykius“. Seimo Pirmininko pavaduotoja visų sąjūdiečių vardu padėkojo Z. Kazėnui už tą įžvalgą, už laiku suspėtą įamžinti vieną kitą akimirką, žmones, kurie jau tada galvojo ir siekė laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Šiltų Seimo Pirmininko pavaduotojos padėkos žodžių taip pat sulaukė žavi ir visų mylima žurnalistė Nijolė Baužytė, kuri, anot I. Degutienės, žinojo prie ko prieiti ir iš ko paimti interviu.
Z. Kazėnas atsakė į susirinkusiųjų klausimus bei pristatė vienos nuotraukos herojų, kuriam tuo metu buvo tik 15 metų, – Gabrielių Liaudanską, visiems puikiai žinomą kaip vieną grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėją. Parodos atidarymo dalyviams prisiminimui apie renginį buvo įteikta ši istorinė Z. Kazėno nuotrauka su ką tik atsiradusiu užrašu: „Aš irgi buvau čia. Gabrielius Liaudanskas-Svaras. 2018-10-24“. Visų dėmesį patraukė jaunosios kartos fotografo Žygimanto Gedvilos klausimas parodos autoriui, ar šiandien jis elgtųsi taip pat ir ryžtųsi fotografuoti, jei vyktų tokie dalykai. Seimo Pirmininko pavaduotoja šį klausimą peradresavo jaunimui, ar jie nebijotų, bei palinkėjo ir fotografams, ir žurnalistams būti laisviems.
Parodoje, kuri veiks iki lapkričio 6 d., eksponuojamos nuotraukos iš Z. Kazėno asmeninio archyvo, rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės naujausiojo archyvo, Angonitos Rupšytės ir Romualdo Krukausko asmeninių archyvų.
Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus parengtoje informacijoje rašoma: „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijos fiksavimas yra reikšmingas Z. Kazėno kūrybos epizodas. 1988–1991 m. jis bendradarbiavo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informacine agentūra (SIA). Z. Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Dar 1988 m. Z. Kazėnas vienas iš pirmųjų rengė fotografijų parodas, skirtas Lietuvos Atgimimui nušviesti. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988“.
Apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“
Apskritojo stalo diskusijai, kuri vyko Konstitucijos salėje, pirmininkavo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Seimo Pirmininko pavaduotoja palinkėjo mūsų visų dabarčiai ir ateičiai: „Nebijokime drąsių vizijų, nebijokime, anot seno išmintingo posakio, būti realistais ir siekti neįmanomo, nes vizijos be visų kitų savybių turi ir tokią – jos pildosi, jos tampa realybe“. I. Degutienė pakvietė apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasidalinti mintimis apie mūsų nueitą ir einamą kelią, apie mūsų istoriją ir dabartį.
Pirmoje diskusijos dalyje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas istorikų ir politologų akimis“ buvo perskaityti trys pranešimai. Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis skaitė pranešimą: „Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas: dienos, pakeitusios Lietuvos istoriją“. Doc. dr. A. Jakubčionis pasistengė vienu sakiniu apibūdinti Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo reikšmę – per tas dvi dienas Lietuvoje įvyko virsmas, kuris iš liaudies padarė tautą.
Apie pasirengimą Sąjūdžio Steigiamajam suvažiavimui Šiauliuose kalbėjo prof. dr. A. Gumuliauskas.
Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas Vytautas Sinica skaitė pranešimą: „Sąjūdžio uždaviniai Lietuvai: ar toli nuėjome?“ Pranešėjas palygino Sąjūdžio dokumentuose deklaruotus tikslus ir tai, kur esame šiandien – kokią politinę realybę pavyko Lietuvoje sukurti.
Antroje apskritojo stalo diskusijos dalyje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo gyvoji istorija liudininkų akimis“ pasisakė septyni dalyviai – Petras Vaitiekūnas, Romualdas Krukauskas, Nikolajus Medvedevas, prof. Vytautas Landsbergis, Romas Pakalnis, Laima Abraitytė ir Kazimieras Alminas.
Renginio metu buvo platinamas specialus leidinys „Sąjūdžio Atgimimas“, skirtas Sąjūdžio, savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui ir Romualdo Ozolo gimimo 80-mečiui paminėti.
Diskusijos dalyviams buvo parodyta filmuota medžiaga apie Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, kurioje pateikti šviesios atminties suvažiavimo delegatų pasisakymai. Viename iš jų Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorius Laimonas Noreika: „Ašara Dievo aky,/ Lietuva, ką tu veiki?/ Nieko tavęs neprašau/ Tik nenutildama šauk/ Volunge šauk ąžuole,/ Akmeniu kelio gale“.