Lietuvos pašte – chaosas, tačiau šimtais atleidžiami darbuotojai

Vilnius

Lietuvos paštas. © Alfa.lt

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

163328

Per pandemiją gerokai padaugėjus siuntinių, pasipylė dar daugiau kritikos Lietuvos paštui. Nors klientai lieja įniršį socialiniuose tinkluose, pokyčių nematyti. Priešingai, bendrovės vadovybė planuoja atleisti kelis šimtus darbuotojų, nors pati pripažįsta, kad darbas stringa dėl darbuotojų pajėgumų mažėjimo.

Nuolat vėluoja laikraščių ir žurnalų prenumeratos, Lietuvos pašte pradingo ne vieno kliento siųstos Kalėdų dovanos. Pats paštas pripažįsta, kad iki trijų mėnesių vėluoja siuntiniai iš trečiųjų šalių ir Lietuvos gyventojų siuntos į Vakarų Europą.

Apie nesėkmingas pastangas išspręsti siuntų vėlavimo problemą Lietuvos paštas kaskart gyventojus informavo visus praėjusius metus. Kartu bendrovė skelbė apie planus atleisti dešimtis darbuotojų – esą diegiant modernius technologinius sprendimus jų nebereikia.

Panaši padėtis ir šiemet: Lietuvos paštas sausio 12 d. informavo, kad kovo–balandžio mėn. atsisakys apie 380 darbo vietų, o sausio 14 d. paskelbė, kad siuntų pristatymas į įvairias šalis vėluos nuo 8 iki 30 dienų. Bendrovė nurodė pagrindines tokio vėlavimo priežastis – augantys saugumo reikalavimai, darbuotojų pajėgumų mažėjimas, dideli siuntų kiekiai, net ir pasibaigus didžiosioms metų šventėms.

Lietuvos pašto skyriuose prieš šventes buvo galima matyti apgulties vaizdus. Žmonės plūdo išsiųsti ar atsiimti kalėdinių siuntinių bei sumokėti komunalines įmokas. Dėl ribojamų klientų srautų daug kur nusidriekė ilgos eilės, ypač didžiuosiuose prekybos centruose. Pro šalį zujant pirkėjams su pilnais prekių krepšiais, neretam eilėje prie pašto teko laukti kone valandą.

Pašto atstovai aiškino, kad šį gruodį siuntų srautas išaugo tris kartus, o karantino metu pradėjus trūkti tiek žmogiškųjų, tiek ir kitų išteklių, bendrovė iš naujo planuoja siuntų vežimo maršrutus bei imasi kitų būtinų priemonių, kad siuntos klientus pasiektų labai nevėluodamos.

Lietuvos paštas taip pat paskelbė, kad dėl stipriai išaugusio siuntų kiekio karantino metu trūksta tiek žmogiškųjų, tiek kitų resursų, todėl įmonė kelia paslaugų tarifus. Daugeliu atvejų įkainiai didėjo dvigubai, kai kuriais atvejais – trigubai.

Kalėdų dovanas tėvams įteiks per Velykas

Vilnietis P. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) gruodžio 19 d. išsiuntė siuntą į Radviliškį iš Vilniaus centrinio pašto Totorių g. „Tai buvo Kalėdų dovanos tėvams, kurių dėl karantino negalėjau aplankyti. Dažnai susiskambiname, tačiau už dovanas mama nepadėkojo, tad jau sausio pradžioje paklausiau pats, ar negavo siuntos. Tėvai negavo jokio pranešimo apie siuntinį, todėl patys nuėjo į miesto paštą. Tačiau po ilgų paieškų jokio siuntinio pašte nerado“,– Alfa.lt pasakojo nusivylęs Lietuvos pašto klientas. Galiausiai sausio 27 d., praėjus beveik pusantro mėnesio po siuntos išsiuntimo, vyras parašė pretenziją Lietuvos pašto interneto puslapyje.

„Keisčiausia, kad jau tos pačios dienos vakarą siunta atsirado – tame pačiame Totorių g. skyriuje, tarsi iš jo nebūtų pajudėjusi“, – stebėjosi vilnietis, kuris tėvams Kalėdoms skirtas dovanas greičiausiai įteiks per Velykas, jeigu pasibaigs karantinas. „Pikčiausia, kad ant siuntos užklijuotas lipdukas, kuriame parašyta, kad siunta grąžinta, nes niekas jos neatsiėmė. Paštas ima pinigus, neatlieka darbo ir dar ciniškai meluoja, kaltindamas klientus, kurie lyg pėdsekiai turi ieškoti siuntinių. Siuntos nepristatė, darbo neatliko, bet nei atsiprašė, nei pinigus grąžino. Didžiulė valstybinė įmonė XXI a. nesugeba atlikti darbo, kurį anksčiau padarydavo su karietomis“, – ironizavo vilnietis.

Tai ne pirma jo patirtis su beviltiškai veikiančiu Lietuvos paštu – su valstybės įmone jis susiduria kiekvieną savaitę, nes prenumeruoja Londone leidžiamą savaitraštį „The Economist“. „Žurnalas vėluoja savaitę ir daugiau. Kartais naujesnis numeris ateina anksčiau nei senesnis, būna, tris savaites žurnalo neatneša, po to kasdien po numerį randi pašto dėžutėje. Bandžiau aiškintis, bet teko nuleisti rankas. Paštininkų atsakymai šokiravo, esą britai turbūt netvarkingai siunčia ar vokiečiai pameta pakeliui. Beviltiška, arogantiška, sovietinė kontora“, – žodžių į vatą nevyniojo portalo pašnekovas.

Gyventojų skundai – kaip į sieną

Apie chronišką siuntų vėlavimą Lietuvoje, nepriklausantį nuo išorinių veiksnių, Lietuvos paštas vengia kalbėti, nors bendrovės darbu gyventojai nuolat piktinasi feisbuke ir kitose interneto platformose. Tulžis liejasi upeliais. Antai interneto svetainėje Rekvizitai.lt pernai gruodį dėl Lietuvos pašto veiklos parašyta 40, šių metų sausį – 50 skundų. Lietuvos pašto požiūrį į klientus, ko gero, atspindi reakcija į kritiką – į skundus šioje platformoje bendrovė gruodį visiškai nereagavo, šį sausį – 6 kartus nukopijavo tekstą, kviečiantį į paštą kreiptis tiesiogiai.

Gyventojai Lietuvos paštui skirtoje Rekvizitai.lt svetainėje skundžiasi, kad siuntų iš Kinijos laukia 5 mėnesius, o Lietuvoje – mėnesį ir daugiau. Vienas klientas rašo, kad siunta ketvirtą kartą pristatoma ne tuo adresu, nors ant siuntos parašytas ir adresas, ir pašto kodas, ir telefonas (jis įtaria, kad paštas neskiria Vilniaus rajono ir miesto), kitas skundžiasi, kad siunta nepristatyta, nors telefonu susitarta dėl konkretaus laiko.

Žmonės piktinasi, kad eilėse tenka laukti valandą, nes pašto skyriuje dirba vos 2 darbuotojos. Lietuvos paštui priekaištaujama, kad nepavyksta susisiekti – į paklausimus niekas neatsako, o informaciniu telefonu prisiskambinti nepavyksta. „Baisi įstaiga, būtų kitas variantas, tikrai rinkčiausi jį“, – prisipažįsta Lietuvos gyventojas.

Svetainėje aprašytas atvejis, kai Lietuvos paštas klientui paaiškino, kad į jo paklausimus neatsakė, nes bendrovės e. pašto dėžutė buvo perpildyta. „Toks atsakymas galėjo ateiti tik iš Lietuvos pašto – gavėjo pašto dėžutė pilna, todėl šiuo metu priimti daugiau laiškų negali. Bandykite siųsti laišką vėliau arba susisiekite su gavėju tiesiogiai. Skamba tikrai neblogai: Lietuvos paštas nebegali priimti laiškų, nes jų pašto dėžutė pilna?“ – nuostabos neslepia gyventojas.

Kita klientė, negaunanti siuntos, piktinasi, kad Lietuvos paštui vis pavyksta išvengti atsakomybės: „Tiesiog labai pikta, kad šitaip jie gali praslysti be jokių pasekmių... Aš labai tikiuosi ir viliuosi, kad kažkas bus pradėta daryti, nes tikrai manau, jau daug kam nervai nebelaiko!!! Kiek esu susidūrusi su valstybinėmis institucijomis, tokios nekompetencijos dar nepasitaikė... Turi vieną kartą atsakyti už visiems čia padarytus nuostolius!“

Žmonės piktinasi, kad pašte prapuola siuntos, tačiau nepavyksta sužinoti, kur jos dingo: buvo pavogtos ar pasimetė sandėlyje. „Įdomu, ar ten tikrinami darbuotojai, man skambino atstovė spaudai, prašė niekur nesiskųsti. Bet vis tiek kreipsiuosi, visur tiek žmonių, likusių be siuntų, baisu, sumos bus neblogos. Gal į FNTT pabandysime, rašysiu visur. Jeigu jie nesugeba kontroliuoti siuntų, kur ir kaip jos dingsta, tegul išeina iš darbo. Jie turėtų būti mums dėkingi, nes jei ne mes, žmonės, jie negautų tokio pelno“, – šių metų sausį rašė pašto klientas.

Prašo įsikišti valstybės vadovus

Gyventojai tikina praradę ne po vieną, o po kelias, tris keturias neregistruotas siuntas. Dažnas atvejis, kad atėjęs siuntos atsiimti klientas sužino, kad siunta grąžinta gavėjui, nors pranešime nurodytas saugojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kartais siuntos nepavyksta pasiimti, nes pašto skyriuje paaiškėja, kad ji vėl kažkur dingo. 

55.jpg

Pasitaiko, kad, užsakius siuntimą į namus, kurjeris atsiunčia žinutę, kad nepavyko pristatyti siuntos (nors net nebando susisiekti ar jos pristatyti), todėl vis tiek tenka vykti į pašto skyrių ar terminalą. „Graudu su tomis įmonėmis, prasidedančiomis raidėmis AB“, – prisipažįsta klientas.

Lietuvos pašto veikla vertinama žodžiais netvarka, patyčios, juokdarių darbas. „Tiesiog absoliučiai siaubinga organizacija“, „Jei norite susigadinti nervus ir nuotaiką, naudokitės Lietuvos pašto paslaugomis“, „Kodėl jūs į mus valotės kojas?“, „Lietuvos pašto įžūlumas viršija visas ribas“, „Kada baigsis šitas nužmogėjimas?“, „Lietuvos pašto vadovai ir darbuotojai turi būti pakeisti“, „Lietuvos paštas užsitarnavo būti gerai pakratytas atitinkamų institucijų“. Tai tik keletas palyginti švelnių valstybės įmonės veiklos įvertinimų svetainėje Rekvizitai.lt.

Slapyvardžiu Barbara prisistačiusi klientė įvairiuose atsiliepimų portaluose (ne tik šiame) „tūkstančių nusivylusių Lietuvos pašto klientų vardu“ apibendrina: „Lietuvos paštas supuvęs nuo viršaus iki apačios!“ Ilgo laiško pabaigoje klientė kelia retorinį klausimą: „Kur Lietuvos vartotojų teisių gynėjai, kur atsakingi Lietuvos pareigūnai, Lietuvos vadovai, kad negirdi piliečių pagalbos šauksmo?“

Neigiama patirtimi dalijasi feisbuke

Neigiama bendravimo su Lietuvos paštu patirtimi klientai dalijasi ir feisbuke.

Lietuvos gyventojas skundžiasi, kad jam adresuotas siuntinys iš neįvardijamos šalies išsiųstas gruodžio pradžioje. „Šiandien (sausio 27 d. – red.) siuntėjas jį gauna atgal su Lietuvos pašto etikete, kad siuntinys neatsiimtas. Spėkit, ar gavau kokią nors žinutę (Lietuvos pašto – red.), kai siuntinys buvo Lietuvoje“, – retoriškai klausia vyras.

Kitas klientas sako, kad kalėdinis siuntinys iš Italijos keliavo 50 dienų (išsiųstas gruodžio 4 d., gautas sausio 20 d.). Trečias prisipažįsta, kad siuntinių iš viso negauna – jie tiesiog dingsta, o paštas apie tai nė nemano informuoti. Kai dingo svarbi siunta, partneriai geranoriškai išsiuntė kitą. Pasak feisbuko bendruomenės nario, ši siunta vėl dingo.

Balsių (Vilniaus m. dalies) gyventojas feisbuke pasakoja, kad paštininkai įsigudrindavo jam atnešti laiškus ir pranešimus kartą per mėnesį. Dėl to vilniečius pranešimai iš policijos pasiekdavo po mėnesio, o dienraščius jie gaudavo dukart per savaitę. Lietuvos pašto klientas pasakoja, kaip pats asmeniškai auklėjo paštininką ir švelniais grasinimais privertė jį nešti laiškus ir siuntinius kasdien.

Kasmet – grupiniai darbuotojų atleidimai

Nors Lietuvos pašto darbas stringa, valstybės bendrovė kelerius metus iš eilės atleidžia po kelis šimtus darbuotojų. Antai 2019 m. darbuotojų skaičius bendrovėje sumažėjo 394, 2020 m. – 467 darbuotojais, šiemet paskelbta apie planus kovo–balandžio mėn. atsisakyti apie 380 darbo vietų. Šiuo metu Lietuvos pašte dirba daugiau kaip 4 tūkst. darbuotojų.

„Įgyvendinant mobiliojo laiškininko, elektrinių dviračių įdiegimo ir siuntų dokumentų skaitmenizavimo projektus, kurie leidžia įmonei užtikrinti prieinamesnes ir kokybiškesnes paslaugas, taip pat didinti veiklos efektyvumą, kaimiškose vietovėse įvedus mobilųjį laiškininką, paštas pas juos atkeliauja tiesiai į namus. Be to, projektas padėjo pagerinti darbo sąlygas esamiems įmonės darbuotojams: buvo jungiami etatai nuo 0,6 iki beveik 1, atlyginimas laiškininkui vidutiniškai didėjo 200 eurų, kiekvienam mobiliajam laiškininkui suteiktos modernios darbo priemonės, tarnybinis automobilis“, – Alfa.lt teigė Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Pasak jos, šiemet bendrovė apie atleidimus informavo 375 darbuotojus, dirbančius skirstymo srityje. „Dėl 2020 m. pabaigoje pradėjusio veikti modernaus logistikos centro keičiasi procesai ir poreikio skirstyti siuntas rankiniu būdu nebelieka. Atleidžiamiems darbuotojams Lietuvos pašto personalo specialistai teikia profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, kuri atleidžiamiems darbuotojams siūlo galimas pozicijas kitose organizacijose“, – teigė ji.

Prisipažįsta, kad per pandemiją nevaldo situacijos

U. Bartašiūtė prisipažino, kad pandemija, prasidėjusi praėjusių metų vasarį, sutrikdė daugelio pasaulio paštų darbą bei visą logistinę grandinę.

„Visa pandemijos situacija yra force majore jėgos, kurių valdyti negalime. Visų pirma, daug kas priklauso nuo to, kokia COVID-19 situacija toje šalyje, į kurią siunčiama ar iš kurios gaunama, kaip pandemija liečia vietinio pašto ar kito siuntų tiekėjo veiklą: kiek darbuotojų serga, kiek jų izoliuojasi, kiek trumpėja vietinio pašto darbo laikas, kokius logistinius sprendimus šalis naudoja, ar visi šalies rajonai yra pasiekiami. Kitas labai svarbus aspektas – keleivinio oro transporto, kuris yra pagrindinis tarptautinio pašto siuntų pervežėjas, mažėjimas. Pavasarį dėl pasaulinės pandemijos buvo atšaukta daugiau nei 80 proc. skrydžių. Nedelsdami reagavome į situaciją, ieškojome alternatyvų, siuntos buvo gabenamos žemės transportu, darėme ir vis dar darome viską, kas mūsų galioje, kad klientai pajustų kuo mažesnę įtaką“, – teigė Lietuvos pašto atstovė.

Ji aiškino, kad pavasario karantino laikotarpiu į daugelį šalių ar iš jų pristatymo terminai išaugo dvigubai, buvo ir tokių šalių, į kurias keliavo ir ženkliai ilgiau arba pristatymas buvo visai neįmanomas. Rudenį, atėjus antrajai COVID-19 bangai, sutrikimai vėl grįžo, taip pat prie ir taip ilgesnių pristatymo terminų prisidėjo ir ženkliai išaugęs siuntų kiekis dėl kalėdinio laikotarpio. Šiuo metu daugelis šalių vis dar kovoja su virusu, iš užsienio paštų nuolatos sulaukiame pranešimų apie galimus paslaugų sutrikimus.

„Darbuotojų atleidimas ir užsienio siuntų vėlavimas yra dvi skirtingos temos. Darbuotojų atleidimas vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, kartu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį. Automatizuoti procesai, priešingai nei rankinis žmonių darbas, siuntas leidžia skirstyti 2–3 kartus greičiau, ženkliai sumažinama klaidų tikimybė, dėl šių pokyčių paslaugos gerės. Visiškai prie automatizuoto skirstymo planuojama pereiti jau šį pavasarį. Šis darbuotojų skaičiaus mažėjimas niekaip nepaliečia klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus“, – tikino U. Bartašiūtė.

Kur dingsta siuntos?

Alfa.lt atkreipė dėmesį, kad dingusių siuntų savininkams nepavyksta sužinoti, kur jos dingo – buvo pavogtos ar pasimetė sandėlyje. Todėl prašėme paaiškinti labai paprastai: ar kažkas vagia šias siuntas, ar Lietuvos paštas nesusitvarko su srautu? Ir jei taip, kur tos siuntos dabar yra, kuriame sandėlyje?

U. Bartašiūtė teigė, kad iš keliasdešimt milijonų per Lietuvos paštą keliaujančių siuntų per metus dingsta mažiau nei 0,01 proc. Priežastys esą gali būti įvairiausios – sisteminės klaidos, neteisingai nurodytas gavėjo adresas. „Žinoma, kartais pasitaiko žmogiškų klaidų. Vagystės mūsų įmonėje yra vertinamos labai griežtai, tik sužinoję apie tokius atvejus kreipiamės į teisėsaugos pareigūnus, todėl tokių atvejų yra labai mažai. Kiekvieną kliento situaciją nagrinėjame individualiai, visuomet stengiamės padėti ir rasti tinkamą sprendimo būdą, atsakyti į rūpimus klausimus“, – tikino įmonės atstovė. 

Į klausimą, ar Lietuvos pašto vadovė ketina prisiimti atsakomybę dėl stringančio Lietuvos pašto darbo, kai bendrovės veikla nusivilia vis daugiau gyventojų, tiesaus atsakymo negavome.

„Visa Lietuvos pašto vadovų komanda, taip pat ir generalinė direktorė Asta Sungailienė, įgyvendina ilgalaikę įmonės strategiją, kurioje numatytos strateginės kryptys ir projektai, skirti bendrovei modernizuoti, gerinti paslaugų kokybę bei darbo sąlygas darbuotojams. Ši strategija yra sėkmingai vykdoma pagal numatytą planą. Pavyzdžiui, pernai rudenį baigtas Vilniaus logistikos centras, ženkliai padidinsiantis siuntų skirstymo efektyvumą. Taip pat įgyvendintas mobiliojo laiškininko projektas, padedantis patogias ir efektyvias pašto paslaugas užtikrinti net ir atokiausių vietovių gyventojams“, – teigiama Lietuvos pašto atsakyme portalui Alfa.lt.

Susisiekimo viceministrė: turime susitelkę išgyventi šį sunkų laikotarpį

Susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei atrodo natūralu, kad kuo daugiau paslaugų teikiama, tuo didesnė tikimybė sulaukti nepatenkintų vartotojų skundų.

„Nepaisant to, AB Lietuvos paštas turi imtis visų priemonių, kad tų skundų mažėtų, o paslaugos būtų teikiamos kokybiškai. Atkreipiame dėmesį, kad Susisiekimo ministerija nekontroliuoja ir pagal teisės aktus negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos. Pažymėtina, kad COVID-19 pandemija stipriai keičia situaciją transporto ir logistikos srityje bei pirkimo įpročius, todėl praktiškai visi pašto paslaugų teikėjai susiduria su keletą kartų išaugusiais siuntų srautais, taip pat įmonėms kyla darbuotojų sergamumo ar izoliacijos iššūkių. Turime visi kartu susitelkę išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – Alfa.lt teigė viceministrė.

Jos nuomone, rankų darbo mažinimas ir automatizacija, kuri veda efektyvumo link, yra nauja realybė, kuri turi paliesti visas sritis, ne tik paštą. Kartu tai esą reiškia ir neišvengiamus pokyčius personalo srityje.

„Visame pasaulyje pastebima tendencija, kad teikiant pašto paslaugas didėja poreikis įdarbinti aukštesnės kompetencijos darbuotojus, nes to reikia diegiant inovatyvius sprendimus, kuriais siekiama geresnės kokybės paslaugų vartotojui. Konkrečių sprendimų priėmimas dėl darbo organizavimo yra įmonės vadovo veiklos sritis“, – teigė A. Vaiciukevičiūtė.

Į klausimą, ar susisiekimo ministras Marius Skuodis planuoja kaip nors spręsti Lietuvos pašto generalinio direktoriaus atsakomybės klausimą, viceministrė atsakė: „Susisiekimo ministerija, kaip įmonės akcininkas, yra atsakinga už įmonės valdybą, kurios narius ir skiria. Ministras nėra įgaliotas vertinti bendrovės direktoriaus veiklą, tai daro valdyba. Artimiausiu metu planuojama susitikti su AB Lietuvos pašto valdyba ir aptarti visus aktualius klausimus.“

Valstybės institucijos užsakyta apklausa

Tiek Lietuvos pašto, tiek visų rinkoje veikiančių pašto paslaugų teikėjų veiklą prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), ši tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl rinkos dalyvių veiklos.

Šią savaitę RRT paskelbė 2020 m. pabaigoje atliktos pašto paslaugų naudotojų apklausos rezultatus. Tyrimas parodė, kad siųsdami laiškus ir siuntinius (daiktus) gyventojai dažniausiai naudojosi AB Lietuvos pašto (76 proc. respondentų) paslaugomis. Nors auga paštomatų populiarumas, siuntinius gyventojai 2020 m. dažniausiai vis dar siuntė pašto skyriuose (49 proc.), paštomatai liko antroje vietoje pagal naudojimo dažnumą (42 proc.).

https://www.alfa.lt/

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt