Lietuvos oro uostai pristatė planą artimiausiam trisdešimtmečiui: numatoma aptarnauti tris kartus daugiau keleivių

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

288576

Lietuvos oro uostai (LOU) pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Bendrovės vadovas Simonas Bartkus tvirtina, kad planuojama gerinti efektyvumą ir laike aiškiai išdėlioti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtros žingsnius, jog ateityje per metus būtų galima sklandžiai aptarnauti 17 mln. keleivių, t. y. tris kartus daugiau negu dabar.

Numatoma, kad iki 2030 metų, bus siekiama išspręsti per ankštos infrastruktūros problemą ir užtikrinti metinį 10 mln. keleivių pralaidumą visame tinkle. Tolesnėje perspektyvoje siekiama išplėsti pajėgumus visuose trijuose oro uostuose ir aptarnauti 17 mln. keleivių.

„14 mln. keleivių srautas per metus Lietuvos oro uostuose yra realus ir pagrįstas ateities modeliavimais, o pagal optimistinį scenarijų po kelių dešimtmečių galime turėti net 17 mln. keleivių per metus. Turėdami šį ir kitus ekspertų pateiktus rodiklius bei įžvalgas, infrastruktūrą turime paruošti maksimaliam apkrovimui. Esame įgalinti jau dabar susidėlioti aiškius prioritetus, reikiamus resursus, kompetencijas, procesus“, – teigė S. Bartkus.

Ilgalaikis plėtros planas buvo parengtas tarptautinių konsultantų Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“. Ruošiant dokumentą, buvo įvertintas tarptautinis kontekstas, aviacijos srities tendencijos ir ekonominės perspektyvos.

Studiją atlikusios Nyderlandų konsultacinės bendrovės ekspertų komanda per visus 2023 metus analizavo skirtingų sričių duomenis, modeliavo įvairius galimus Lietuvos oro uostų raidos scenarijus, įvertino stipriąsias jų puses, taip pat – ir trūkumus, kuriuos panaikinus ar sušvelninus, bendrovei atsivertų naujos galimybės vystyti aviacines ir neaviacines veiklas.

Numatomos atvykimo terminalo statybos Vilniuje

Atidarius Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą 2025 m., bus pradėti rekonstruoti senieji terminalai, tačiau ir imamasi naujojo atvykimo terminalo statybų projekto. Tikimasi, kad šis sprendimas leis užtikrinti 7–8 mln. keleivių pralaidumą ne tik išvykimo, bet ir atvykimo dalyje.

„Mes su atvykimo terminalu pakelsime ne tik keleivių aptarnavimo pajėgumus, bet gana ženkliai pakeisime visą patirtį“, – sakė LOU vadovas.

Visuose trijuose oro uostuose Lietuvos oro uostuose yra numatytos ir teritorijos saulės jėgainių parkams vystyti. Tiek Vilniaus oro uoste, tiek Kauno oro uoste numatoma įveiklinti teritorijas, esančias kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas. Galiausiai Palangos oro uoste komercinių ir bendrosios aviacijos zonų plėtra numatyta lygiagrečiai kilimo–tūpimo tako, dabartinio terminalo pusėje.

Taip pat Vilniaus oro uosto terminalai planuojami sujungti požemine vėže su „Rail Baltica“, tai reiškia, kad po žeme planuojama įrengti ir geležinkelio sustojimą prie sostinės oro uosto.

Investicijos gali siekti apie 250 mln. eurų

Planuojama, kad nuo 2025 metų, pabaigus dabar statomą sostinės oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą iki 2052 metų investicijos gali siekti apie 180 mln. eurų. Kauno oro uoste, pabaigus artimiausiais mėnesiais pradedamą terminalo plėtrą, tolimesnės investicijos į naujus terminalus nuo 2025 iki 2052 metų preliminariais skaičiavimais gali siekti apie 50 mln. eurų.

Investicijos į Palangos oro uosto terminalus iki 2052 metų gali siekti apie 20 mln.

M. Skuodis: artimiausias metais matysime proveržį

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad įvertinus planą, artimiausias metais galima tikėtis proveržio aviacijos srityje.

„Artimiausiais keleriais metais, net neabejoju, pamatysime labai aiškų infrastruktūros veiklos proveržį. Matysime ne tik statybas, bet ir galėsime pajusti kitokią patirtį“, – tvirtino M. Skuodis.

„Bus pertvarkyta visa dabartinė erdvė su perspektyva plėstis, kad visi oro uostai Lietuvos galėtų po dešimtmečio aptarnauti trigubai didesnį keleivių skaičių, negu turėjome praėjusiais metais – 6 mln. Tad oro uostai bus pasiruošę aptarnauti apie 17 mln. žmonių kartu. Natūralu, Vilniaus daugiausiai“, – dėstė jis.

V. Benkunskas: oro uosto prieigos ir jungtys yra mūsų prioritete

Galiausiai Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas akcentavo jau šiuo metu projektuojamą patogesnę kelių jungtį su oro uostu bei būsimų susijusių projektų svarbą.

„Jau dabar planuojami ir projektuojami papildomai keliai su Vikingų gatve, kad turėtume patogesnę jungtį. Ta pati Dariaus ir Girėno gatvė, kad būtų pralaidesnė. Aišku daug planų ir projektų pradėta daryti ir buvo atlikta dėl NATO samito, bet jie tikrai nesustos. Oro uosto prieigos ir jungtys yra mūsų prioritete. Taip, kad matome iš tikrųjų didelį privalumą ir sinergiją tarp to, ką daro oro uostas ir iš miesto pusės esame pasiruošę, kad turėtume gerai funkcionuojantį oro uostą“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Pirmi žingsniai padaryti, išvykimo terminalo juostelę turbūt greitai ir kirpsime, o apie atvykimo terminalą ir jo plėtrą šiandien startuojame ne kalbomis, o darbais“, – pažymėjo jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt