Lietuvos mokslų akademijoje diskutuota apie žiedadulkių tyrimus

Šiauliai

Zenonas RipinskisŠaltinis: Etaplius.lt

106477

Žinios apie žiedadulkių vaidmenį gamtoje ir jų naudą žmonėms pasiekia mus iš tolimiausių istorinių laikų. Geologai žiedadulkių duomenis naudoja rekonstruodami praeities klimato ir istorinės augalijos sąlygas, todėl gali mums papasakoti apie prieš dešimtis tūkstančių metų augusius augalus ar žemdirbystės ypatumus. Bičių surinktų žiedadulkių maistinių ir vaistinių savybių panaudojimas aprašytas seniausiuose žmonijos istorijos šaltiniuose.

Foto galerija:

Jau daugiau nei šimtmetį žinomos ir alergeninės žiedadulkių savybės. Taigi, kol vieniems žiedadulkių koncentracija ore gali būti nepakeliama dėl alerginių reakcijų, kitiems žiedadulkės svarbios dėl jose randamų sveikatai naudingų medžiagų. Šiais klausimais ir buvo diskutuojama Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos organizuotoje tęstinėje mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje. Žiedadulkių tyrimai: mokslo pažangos ir naujovių taikymas“.

Europos alergijos ir kvėpavimo takų ligų pacientų asociacijų federacija pažymi, kad 24 proc. suaugusiųjų ir 40 proc. vaikų negali laisvai keliauti Europoje, dėl informacijos trūkumo apie oro žiedadulkių koncentraciją skirtinguose Europos regionuose. Lietuvoje tokia informacija yra, nes Šiaulių universiteto mokslininkų iniciatyva jau daugiau kaip 15 metų renkami ir analizuojami ore esančių žiedadulkių duomenys Prof. dr. Ingrida Šaulienė patikina, kad šiauliečiai, kaip ir užsienyje dirbantys aerobiologai, duomenis apie alergeninių žiedadulkių kiekį ore naudoja ne tik klimato kaitos ar žiedadulkių sklaidos moksliniams tyrimams, bet mielai dalinasi informacija su visuomene.

„Žiedadulkių kiekis ore ir žinios apie tai yra svarbios alergijos pažeistiems asmenims ir gydytojams alergologams. Neturėdami pakankamos informacijos apie žiedadulkes, gydytojai negali efektyviai taikyti imunoterapijos ir spręsti apie jos efektyvumą“, – tikina mokslininkė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žiedadulkių koncentracija ore auga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Nustatyta, kad Ispanijoje žiedadulkių koncentracija per kelis ateinančius dešimtmečius išaugs trečdaliu. Lietuvoje neišvengiamas beržo žiedadulkių krūvio augimas. Žinoma, kad ypatingai daug beržų žiedadulkių būna esant aukštai ozono koncentracijai. Tuo tarpu miglinių augalų žiedadulkių sklaidai svarbi oro drėgmė, todėl jų stipriai sumažėja naktimis ir po lietaus. Mokslininkai, žinodami oro sudėtinių dalių sąsajas su žiedadulkių koncentracija ore, gali lengviau prognozuoti žiedadulkių sklaidą.

Ne mažiau svarbios žinios apie žiedadulkes, kuriant miesto žaliąsias erdves. „Dažniausiai, kai kalbame apie šias erdves, galvojame, kokius augalus sodinsime: kurie gražios formos, lapai greit suyra, naudoja mažai vandens, sukuria didesnį pavėsį. Tačiau ar visada atkreipiame dėmesį į augalų alergeniškumą?“, – kalbėjo I. Šaulienė. Šis aspektas svarbus ne tik viešųjų erdvių tvarkytojams, bet ir asmeninę namų aplinką tvarkantiems gyventojams.

Doc. dr. Laura Šukienė savo pranešime kalbėjo apie įrankius ir prietaisus, kuriais atliekami žiedadulkių ir sporų atmosferoje stebėjimai. Šiuo metu, anot docentės, Šiauliuose naudojama tiek „auksiniu metodu“ vadinama Hirst tipo žiedadulkių gaudyklė, tiek ir Rapid-E automatinis dalelių detektorius, veikiantis unikaliu lazerio fluorescencijos pagrindu

„Hirst mechaninės tūrinės gaudyklės veikimo principas yra paremtas vadinamuoju būgnu, kuriame talpinama lipni juosta, o būgnas yra sukamas laikrodinio mechanizmo pagalba. Viskas, kas yra ore, prilimpa prie juostelės, kurią galima parsinešti į laboratoriją, ir paruošus mėginį jį identifikuoti mikroskopu“, – pasakojo L. Šukienė.

Automatinis dalelių detektorius leidžia gauti duomenis beveik realiuoju laiku. Kol kas šis, naujos kartos prietaisas oro žiedadulkių atpažinimui naudojamas tik mokslo tikslais. Šiaulių universiteto mokslininkai pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) įgyvendina aukšto lygio projektą 09.3.3-LMT-K-712-01-0066 „Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME). Šiuo tyrimu siekiama sukurti prielaidas, kad automatiniu prietaisu gauti žiedadulkių duomenys galėtų pasiekti kiekvieną suinteresuotą asmenį.

„Mes, mokslininkai, visada esame atsakingi prieš visuomenę, turime informacija dalintis ir dalintis jai suprantama kalba“, – sako L. Šukienė. Vienas iš tokių būdų ­– tai PASYFO mobilioji programėlė, kurią į savo įrenginius atsisiuntė jau per 5 tūkst. žmonių.

Išskirtinis PASYFO ­– personalinės alergijos simptomų prognozės sistemos tikslas – suteikti mokslo tyrimais pagrįstą informaciją visuomenei priimtinu būdu. „Suinteresuoti asmenys bendrąją informaciją apie žiedadulkių krūvius ore gali rasti tinklalapyje, o atsisiuntę mobiliąją programėlę gali gauti ir personalizuotą alergijos simptomų prognozę“, – priduria I. Šaulienė.

Vis dėlto, žiedadulkės pasižymi ir gerosiomis savybėmis. Dr. Ilona Kerienė teigia, kad jose gausu fenolinių junginių, kurie yra antioksidantų šaltinis. Jie naudingi pačiam augalui, mat juos apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės. Juose taip pat gausu ir antigrybinių savybių, kurios mažai tyrinėtos, bet galėtų būti naudingos maisto ir aplinkos užterštumo bei alerginių reakcijų mikroskopiniais grybais mažinimui.

Tyrime, kurio metu buvo atliekama sporų analizė vidaus patalpose, nustatyta, kad ten, kur gausu dulkių, aptinkamas didelis kiekis mikotoksinų, turinčių kancerogeninių savybių.

„Turbūt vienos pavojingiausių yra nusigulėjusios dulkės, nes jos kaupia ir kietąsias daleles. Turime pirmuosius duomenis, kurie parodo, kad kuo daugiau patalpoje kietųjų dalelių, tuo daugiau mikroskopinių grybų sporų mūsų aplinkoje yra. Viena iš šiuo požiūriu nepalankiausių darbo vietų yra biblioteka. Būtent knygose, lentynose yra Aspergillus genties – turbūt pačių pavojingiausių ir žalingiausių organizmui – mikroskopinių grybų. Jų sintetinamas mikotoksinas pripažįstamas kaip vienas iš stipriausių nuodingų junginių“, – sako I. Kerienė.

Kartu su Šiaulių universiteto mokslininkais, savo darbus pristatė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Čeksterytė. Savo pranešime kalbėjo apie bičių pernešamų žiedadulkių ypatybes ir meduje bei kituose bičių produktuose aptinkamas sudėtines medžiagas. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Miglė Stančikaitė palietė ir istorinius aspektus – pristatė iškastinių žiedadulkių tyrimų rezultatus, kalbėjo apie įvairių aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikį augalijai.

Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos nariai, atsižvelgdami į aukštą Lietuvoje vykdomų tyrimų tarptautiškumą ir gautus rezultatus, skatina plėtoti tarpdisciplininius žiedadulkių tyrimus ir jų pagrindu kurti inovatyvius produktus bei paslaugas. Bendru sutarimu buvo nutarta pasirašyti konferencijos rezoliuciją, kad tikslinga telkti mokslo ir atsakingų institucijų pajėgas žiedadulkių tyrimų infrastruktūros gerinimui bei sukurti prielaidas biologinės kilmės dalelių stebėjimo realiu laiku sistemai sukurti ir įdiegti Lietuvoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt