Lietuvos kurortai, kurortinės teritorijos ir sanatorijos kreipiasi į Vyriausybę: nebūkime Europos užribyje

Kaunas

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė N.Dirginčienė ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas A.Salda su svečiais.

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

192679

Lietuvos kurortų asociacija ir Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija spalio 22 d. Birštone surengė tarptautinę konferenciją, kurios metu diskutuota apie kurortų, kurortinių teritorijų ir sveikatingumo verslo stiprinimą Lietuvoje popandeminiu laikotarpiu. Atsižvelgdamos į konferencijoje išsakytus argumentus, asociacijos siūlo stiprinti sektoriaus įstatyminę bazę, priimti šiuo metu parengtą LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektą, tobulinti finansavimo modelį, inicijuoti mokslinius tyrimus ir taip prisidėti prie šalies ekonominio atsigavimo skatinimo.

Pasaulį pakeitusi COVID-19 pandemija tapo sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, ekonomikos bei visos visuomenės išbandymu, ji ypač smogė turizmo sektoriui bei stipriai paveikė Lietuvos turizmo ašį – kurortus ir kurortines teritorijas bei juose veikiančias sanatorijas, reabilitacijos įstaigas, sveikatingumo centrus.

Tarptautinėje konferencijoje „Kurortų, kurortinių teritorijų ir sanatorijų vaidmuo COVID-19 paveiktame pasaulyje“ dalyvavo turizmo vystymo, sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriaus ekspertai – tyrėjai ir praktikai. Pranešimus skaitė Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas, „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda, LR ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Europos SPA asociacijos generalinė sekretorė Csilla Mezosi, asociacijos Quality in Health Prevention vykdantysis direktorius  Kurt von Storch, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo programų vadovė prof. dr. Diana Šaparnienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro direktorė doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ asocijuota teisininkė Guoda Šileikytė.

Pranešimuose buvo aptariama Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų būklė, vertinama, kaip krizė paveikė sanatorijas bei visą turizmo segmentą. Tačiau, užuot susikoncentravus į nesėkmes, buvo diskutuojama ir apie pamokas, kurias teko išmokti rinkos dalyviams, bei uždavinius, kurie padėtų sektoriui atsigauti.

Sveikindama konferencijos dalyvius, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė N. Dirginčienė atkreipė dėmesį į Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų įvairiapusiškumą ir svarbą Lietuvos ekonomikai. Anot jos, būtina žengti kartu su laiku ir atsižvelgti į pasaulyje ir tarptautinėje konkurencinėje rinkoje vykstančius pokyčius bei priimti būtinus sprendimus, kurie padėtų stiprinti sveikatinimo ir sveikatingumo sektorių. Vienas iš jų – LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo priėmimas.

„Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių, reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas ir ieškoti sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai ir tvarūs“, – apie turizmo, kurortų ir sveikatinimo svarbą kalbėdamas pabrėžė LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Vincas Jurgutis.

Pasak Europos SPA asociacijos generalinės sekretorės Csilla Mezosi, turizmas gali būti vienas efektyviausių tvaraus ekonominio atsigavimo veiksnių, nes palaiko užimtumą daugelyje sričių. Prognozuojama, kad ypatingai didelės galimybės ateinančiame laikotarpyje atsivers sveikatos turizmui. Lietuva turi visą reikalingą potencialą tapti sveikatos turizmo lydere Europoje, tačiau tam reikalinga valstybės pagalba.

„Atrodo, jog visi sutariame, kad sveikatos priežiūroje daugiau dėmesio turi būti skiriama prevencijai ir profilaktikai, nes tai padeda užkirsti kelią sveikatos problemoms, jas atitolinti, taip gerinama visuomenės sveikata ir taupomos biudžeto lėšos. Tačiau šalys, kurios praktikoje laiko prevenciją ir profilaktiką savo politikos prioritetu, tai įgyvendina konkrečiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje piliečiai kartą per dvejus ar trejus metus gauna kompensaciją už sanatorinį–kurortinį gydymą. Galbūt šiandien valstybė ir nepasiruošusi tokiam dideliam dėmesiui piliečių sveikatai, tačiau yra ir daug kitų sprendimų, kuriems priimti reikalinga tik politinė valia, o ne papildomos finansinės lėšos“, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir rea-bilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.

Po konferencijoje išsakytų ekspertinių įžvalgų, diskusijų ir apibendrinimų, Lietuvos kurortų asociacija bei Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija parengė jungtinius siūlymus dėl kurortų, kurortinių teritorijų ir sveikatos bei sveikatingumo sektoriaus stiprinimo ir įteiks juos Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Dokumente prašoma skirti dėmesį šioms sritims ir priimti atitinkamus sprendimus:

1. Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo priėmimas.

2. Sveikatos turizmo, kaip prioritetinės Lietuvos turizmo sektoriaus šakos pozicionavimas, suformuojant ilgalaikę Lietuvos, kaip sveikatos turizmo destinacijos atpažįstamumo ir komunikacijos strategiją.

3. Tinkamo finansavimo kurortų ir kurortinių teritorijų darniam infrastruktūros ir turizmo vystymui užtikrinimas.

4. Kurortologinių mokslinių tyrimų įgyvendinimo politikos sukūrimas.

5. Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įgyvendinimo mechanizmo sukūrimas.

6. Medicinos personalo, dirbančio kurortų ir kurortinių teritorijų sanatorijose, tinkamo parengimo užtikrinimas ir jų poreikio klausimo sprendimas.

7. Finansavimo kurortiniam sanatoriniam gydymui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo užtikrinimas.

8. Jau kelis dešimtmečius sklandžiai veikiančio medicininės reabilitacijos organizavimo ir finansavimo modelio išsaugojimas.

Kreipimąsi pasirašė: Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai einanti mero pareigas, Marija Puč, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

„Pasidalinome patirtimi, diskutavome apie ateities iššūkius…“

Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, kalbėdama apie konferencijos reikšmę ir joje svarstytus klausimus, sakė:

–Konferencijoje pasidalinome patirtimi, kaip mums sekėsi susitvarkyti su pandemijos metu iškilusiais iššūkiais, kokias pamokas išmokome po karantino. Įsivertinome savo stiprybes ir silpnąsias puses, diskutavome, kaip organizuosime savo veiklą toliau.

Į ateitį žvelgiame su optimizmu, tačiau būsimai veiklai itin svarbi viena sąlyga – LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo priėmimas, to tikimės iš Vyriausybės ir LR Seimo. Šiuo metu kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą reglamentuoja 18 įvairių įstatyminių aktų ir įsakymų, todėl mes siūlome juos sudėti į vieną įstatymą. Minėtas įstatymas numatytų tam tikrus kurortų ir kurortinių teritorijų vystymosi strateginius tikslus, taip pat ir finansavimo klausimus.

Diskutavome dėl būtinybės atlikti mokslinius kurortologinius tyrimus, svarstėme, kas galėtų šio klausimo imtis. Kaip sakau, ieškojome „mamos“ ir „tėtės“, kėlėme pavaldumo klausimą – kas labiau globoja kurortus ir kurortines teritorijas, rūpinasi jų plėtra – ar Sveikatos apsaugos ministerija, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Po karantino tikėjomės didesnio Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio kurortuose veikiančio sanatorinio gydymo ir reabilitacijos sektoriaus veiklos stiprinimui, ypač reabilitacijai. Tačiau dėl priimtų ministerijos sprendimų situacija prastėja: pacientai reabilitacinio gydymo turi laukti eilėse, negavus paslaugų, jų sveikata nepagerės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri kuruoja turizmo sritį, buvo išsakyta padėkų už kurortams ir kurortinėms teritorijoms paskirstytus 4 mln. eurų nebaigtų projektų įgyvendinimui, tačiau buvo ir kritikos. Pirmiausia dėl to, kad šiais metais kurortai ir kurortinės teritorijos iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo visiškai negavo lėšų turizmo vystymui, nors jų buvo žadėta, ir savivaldybės teikė pasiūlymus.

Kurortų, kurortinių teritorijų ir sanatorijų vaidmuo pandeminiu laikotarpiu yra ypač svarbus, o spręstinų problemų daug. Su baltu pavydu klausėmės konferencijoje kalbėjusios Europos SPA asociacijos generalinės direktorės C.Mezosi, kuri pasakojo apie tai, kokį dėmesį kitų Europos šalių vyriausybės ir parlamentai skiria turizmui ir sveikatinimui. Iškalbingas Prancūzijos pavyzdys, šalies biudžete yra skirta 1 mln. eurų moksliniams šio sektoriaus tyrimams. Estijoje pajamos iš turizmo sukuria 18 proc. BVP, o Lietuvoje –tik 6 proc., todėl dar yra kur augti, siekiant, kad turizmas taptų prioritetine verslo šaka.

Todėl konferencijoje išskyrėme esmines sąlygas, būtinas kurortų ir kurortinių vietovių bei sanatorijų atsigavimui ir plėtrai – tai atitinkamų įstatymų priėmimas, turizmo sektoriaus šakos pozicionavimas, sveikatos turizmo komunikacijos stiprinimas, infrastruktūros ir turizmo vystymui būtinas finansavimas, taip pat palankesnis požiūris į medicininės reabilitacijos organizavimo ir finansavimo modelį. Kviečiame aktyviai diskutuoti apie šių priemonių įgyvendinimo politiką, juk Lietuva su giliomis kurortų ir kurortinių vietovių tradicijomis ir sanatorijų pasiekimais galėtų būti pavyzdys Europai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt