PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2019 m. Sausio 29 d. 08:00

Lietuvos kariuomenė nuomos turtą „Šiaulių oro uostui“?

Šiauliai

Etaplius.lt ir A. Rutkausko nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


69521

Ketvirtus metus nebuvo aišku, kokiu būdu „Šiaulių oro uostui“ Lietuvos kariuomenė leidžia naudotis vienintelio šalyje esančio Šiaulių karinio aerodromo infrastruktūra, reikalinga civilinių orlaivių skrydžiams užtikrinti. 2015 metais baigėsi sutartis, pagal kurią Lietuvos kariuomenė leido turtu naudotis panaudos teise. Tačiau konkretus turto perdavimo būdas nei Vyriausybės nutarime, nei kituose dokumentuose taip ir nebuvo aiškiai nurodytas, o tai kėlė papildomą įtampą tarp nuomininko ir nuomotojo. Šiaulių miesto savivaldybė prašo Vyriausybės leisti reikiamą turtą iš kariuomenės nuomotis, o lėšas už tai investuoti į infrastruktūros gerinimą.

Pirmadienį spaudos konferencijoje dalyvavęs buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, šiuo metu mero patarėjo pareigas einantis Antanas Bartulis pranešė apie oficialius raštus, išsiųstus dviem ministerijoms dėl valstybės turto perdavimo iš Lietuvos kariuomenės įmonei „Šiaulių oro uostas“. Kalbama apie infrastruktūros, reikalingos civilinių orlaivių skrydžių užtiktinimui, perdavimo būdą.

dsc-0188.JPG

„Praėjusių metų spalio mėnesį išėjo du mero raštai į krašto apsaugos ministeriją, kaip pagaliau mums, Šiaulių oro uostui ir Lietuvos kariuomenei, reikia spręsti užsisenėjusius klausimus. Kaip žinote, 2015 metais baigėsi panaudos santykiai dėl turto naudojimo panaudos pagrindais tarp „Šiaulių oro uosto“ ir kariuomenės. Nuo to laikotarpio turime teisiškai nesureguliuotą ir neapibrėžtą situaciją, kaip galėtume tuo turtu naudotis, nes mes tuo turto naudotis norime“, – kalbėjo Šiaulių miesto mero patarėjas, buvęs administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Anot jo, tai ypač svarbu, nes Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ nori toliau plėtoti savo komercinę veiklą.

„Neturėdami sureguliuotų teisinių santykių su kariuomene, kaip galima naudotis riedėjimo takais, kaip galima naudotis peronu, turėjom tokį „džentelmenišką“ susitarimą, kad viena ir kita pusė tai toleruoja. Tačiau teisinis sureguliavimas yra neišspręstas“, – aiškino A. Bartulis.

Pasak mero patarėjo, krašto apsaugos ministerijos dėmesį buvo bandyta atkreipti dar pernai spalį. Teigta, kad situacija dėl valstybės turto perdavimo – kebli, nes LR aviacijos įstatymo 11 straipsnyje rašoma „...karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė“.

Toks Vyriausybės nutarimas priimtas dar 2004 metais. Tačiau jo aštuntame punkte rašoma:

„Lietuvos kariuomenė teisės aktų nustatyta tvarka perduoda įmonei atskirtą aerodromo su infrastruktūra dalį, kurios reikia civilinių orlaivių skrydžiams aptarnauti“.

Kitaip tariant, nenurodytas konkretus turto perdavimo iš vieno subjekto kitam būdas. Neaišku ar Lietuvos kariuomenė reikiamą infrastruktūrą Šiaulių miesto savivaldybės įmonei turėtų perduoti patikėjimo teise, panauda, nuoma ar kitokiu konkrečiu būdu.

Po susitikimų su LR krašto apsaugos ir finansų ministrais, Lietuvos kariuomenės atstovais, situacija, anot A. Bartulio, turėtų tapti aiškesnė. Aptarta, kad reikiamos Lietuvos karinio aerodromo infrastruktūros civilinių orlaivių reikmėms infrastruktūros perdavimas galėtų vykti nuomos būdu. Nuomininkė – Lietuvos kariuomenė, nuomininkas – Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“.

Žinoma, tokiu atveju Savivaldybei aktualus ir nuomos kainos klausimas.

„„Alfa“ takas – nenaudojamas. Sustabdytas naudojimas dėl techninės būklės. Šiaurinio perono penkta stovėjimo aikštelė – sustabdytas naudojimas. Šeštai leidimas yra duotas tik iki šių metų liepos 31 dienos. Tai be problemų naudojame „Bravo“ taką ir septintą stovėjimo aikštelę. Visa kita reikia tvarkyti. Vadinasi, mums, kaip nuomininkams, gavus šitą turtą tiek Savivaldybei, kuri kaip steigėjas yra, tiek „Šiaulių oro uostui“, susidursime su būtinybe daryti investicijas“, – teigė mero patarėjas.

Tačiau Savivaldybė nori pasiekti susitarimą, kad galėtų atsiskaityti valstybei priklausančio turto pagerinimu. Kitaip tariant, Savivaldybė savo lėšomis investuotų į šalies turtą. Toks būdas yra numatytas Civiliniame kodekse, bet jį reikia patvirtinti Vyriausybės nutarimu.

„Tikėtina, kad jis (atsiskaitymo būdas – red. past.) toks ir bus. Mes, kaip Savivaldybė, ieškosime būdų ir tą darome iki šiol – surasti lėšų tos infrastruktūros remontui. Bet po to, kad už pagerinimą nereikėtų mokėti rinkos sąlygomis nuomos kainos, šie du dalykai bus sureguliuoti per teisinius santykius“, – sakė A. Bartulis.

Tiesa, visus sprendimus turės priimti Vyriausybė, o Šiaulių miesto savivaldybė kol kas tik išsiųs raštus krašto apsaugos ir finansų ministerijoms, prašydama inicijuoti reikalingą Vyriausybės nutarimo pakeitimą.

Teigiamas Vyriausybės sprendimas, neabejojama, būtų itin reikšmingas „Šiaulių oro uostui“ - tiek dėl savo veiklos užtiktinimo, tiek dėl investuotojų pritraukimo, mat būtų galima sutvarkyti saugumo reikalavimų nebeatitinkančią infrastruktūrą. Be to, paties A. Bartulio teigimu, civiliniai orlaiviai dažniausiai vengia rizikuoti ir leisti į nesutvarkytą oro uosto teritoriją. O tai turi neigiamas pasekmes visam Šiaulių regionui.

Tikėtina, kad karinio aerodromo su infrastruktūra dalies perdavimo „Šiaulių oro uostui“ klausimas Vyriausybėje turėtų būti išspręstas per keletą mėnesių, mat prieštaraujančių pusių nėra.