Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutaria, kad Minskui nusileisti negalima, "technines derybas" ES siūlo koordinuoti su šalimis priešakinėse linijose

Pasaulis

Lietuvos ir Lenkijos premjerų Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija. LRVK/Laimos Penek nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

194939

Lietuvos ir Lenkijos premjerai sako, kad būtina ir toliau didinti spaudimą Baltarusijai, kuri yra atsakinga už migrantų krizę ES pasienyje. Be to, užsimena Vilniuje sekmadienį viešintis Lenkijos ministras pirmininkas, Baltarusijos ir Rusijos autoritariniai režimai gali inicijuoti dar vieną nelegalių migrantų į Europą bangą. Tam, tikina jis, gali būti išnaudoti turimi ryšiai Afganistane.

Spaudimas

Po sekmadienį vykusio susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė teigė, kad būtina didinti spaudimą Minskui.

„Turime ir toliau didinti spaudimą Minsko režimui. Ir tas spaudimas turi užtikrinti tiek, kad ši hibridinė ataka liautųsi, tiek, kad būtų išspręsta humanitarinė krizė, kuri, dar kartą pabrėšiu, yra Baltarusijoje. Todėl ji ten ir turėtų būti sprendžiama. Taip pat, kad būtų įvykdyti tie reikalavimai, kuriuos Europos Sąjunga kėlė nuo pat pradžių, nuo 2020 rugpjūčio ir suklastotų, pavogtų rinkimų. Bet kokiai diskusijai prasidėti privalo būti paleisti politiniai kaliniai ir organizuoti demokratiniai rinkimai“, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė.

„Reikia neapsigauti ir nepasiduoti propagandos bandomam piešti kažkokiam neva dvišalių diskusijų ar dvišalių nesutarimų tarp Lenkijos ir Baltarusijos vaizdui (...) Saugumo iššūkiai mūsų regionui yra bendri ir todėl labai svarbu, kad tuos saugumo iššūkius mes bendrai ir atlieptume“, – teigė premjerė.

Pasak jos, Aliaksandro Lukašenkos režimas migrantų krizę pasitelkė siekdamas atšaukti Europos Sąjungos įvestas sankcijas. 

„Tai yra Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai, spaudimas atšaukti sankcijas, pripažinti kažkokį pono Lukašenkos statusą. Ir dėl to absoliučiai nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis, įskaitant ir žmonių naudojimą kaip priemones“, – akcentavo I. Šimonytė.

38826-373834f8fe440a83d0e01465f03b22a5.jpg

Visus ES pokalbius su Baltarusija derinti su regiono šalimis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisijos techninės derybos su Minsko atstovais sprendžiant migrantų krizę turi būti koordinuojamos su tomis šalimis, kurios yra priešakinėse linijose.

„Dabar į savo rankas techninius pokalbius su Minsko atstovais perėmė Europos Komisija ir (ES) Išorės veiksmų tarnyba. Mums labai svarbu, kad bet kokie pokalbiai būtų koordinuojami su tomis šalimis, kurios yra hibridinės atakos priešakinėse linijose – tai yra ir su Lietuva, ir su Lenkija, ir su Latvija, ir kad nebūtų priimami tokie sprendimai, kurie neleis išspręsti situacijos iš esmės“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moravieckiu) sekmadienį sakė I. Šimonytė.

Europos Komisija šią savaitę patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.

Apie šias derybas paskelbta po dviejų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

I. Šimonytė pabrėžė, kad situacija Lenkijos pasienyje su Baltarusija yra A. Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai atšaukti sankcijas, pripažinti jo legitimumą, o tam pasiekti žmonės toliau naudojami kaip priemonės.

Pasak ministrės pirmininkės, todėl būtina ir toliau didinti spaudimą Minskui.

„Reikia neapsigauti ir nepasiduoti propagandos bandomam piešti kažkokiam neva dvišalių diskusijų ar dvišalių nesutarimų tarp Lenkijos ir Baltarusijos vaizdui, nes kaip ir tada, kai visa tai prasidėjo ir didžiausią įtampą teko atlaikyti Lietuvos Respublikai, vasarą, (...) taip ir dabar ta situacija yra šiek tiek pakitusi bet pati esmė nesikečia. Tai yra Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai“, – kalbėjo premjerė. 

„Tas spaudimas turi užtikrinti tiek, kad šita hibridinė ataka liautųsi, tiek, kad būtų išspręsta humanitarinė krizė, kuri yra Baltarusijoje ir ten turėtų būti sprendžiama. O taip pat, kad būtų įvykdyti tie reikalavimai, kuriuos Europos Sąjunga kėlė nuo pat pradžių, nuo 2020 rugpjūčio ir suklastotų, pavogtų rinkimų. Bet kokiai diskusijai prasidėti, privalo būti paleisti politiniai kaliniai ir organizuoti demokratiniai rinkimai“, – pridūrė ji.

photo-2499466.jpg

Užsiminė apie dar vieną migrantų bangą

Tuo tarpu Lenkijos premjeras M. Morawieckis spaudos konferencijoje akcentavo, kad už migrantų krizės organizavimą atsakinga ne tik Baltarusija, bet ir Rusija. Taip pat jis užsiminė apie tikimybę, kad šios autoritarinės valstybės gali pasinaudoti migrantais iš Afganistano.

„Mes žinome apie diplomatinius ir tarnybinius baltarusių ir rusų kontaktus su Uzbekistanu ir Afganistanu. Bus bandymas tikriausiai panaudoti Afganistano krizę kitai migracijos krizės bangai. O migracijos krizė yra tik dalis politinės krizės, kurią Lukašenka kartu su savo tikru darbdaviu prezidentu Putinu (dėl to nėra jokių abejonių) ir toliau tęs“, – teigė Lietuvoje viešintis Lenkijos premjeras.

Lietuvos ir Lenkijos premjerai sekmadienį susitikę Vilniuje aptarė situaciją Lietuvos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija.

Pareiškė paramą Lietuvai dėl Taivano atstovybės

„Lietuva – mūsų vienas artimiausių partnerių ir mes esame draugai, todėl tikimės, kad tai, ką Lietuva daro, yra Lietuvos valstybės interesas. Mes labai remiame visus Lietuvos veiksmus, taip pat ir šiuo klausimu“, – spaudos konferencijoje su premjere Ingrida Šimonyte sakė M. Morawieckis.

„Visada suprasime ir kursime partnerystę su vienu mūsų artimiausių draugų“, – pridūrė jis.

Taivaniečių atstovybė Vilniuje pradėjo veikti šią savaitę, tačiau dėl įstaigos pavadinimo įtūžusi Kinija nusprendė apriboti diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva.

Kiniją pykdo pavadinime naudojamas Taivano vardas, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Pekinas sekmadienį paskelbė mažinantis diplomatinį atstovavimą su Lietuva iki reikalų patikėtinių lygio.

Premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje parėžė, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė ir bus skirta plėtoti ekonominiams, kultūriniams Lietuvos ir Taivano ryšiams.

„Tai, kad Lietuva nori intensyvinti ekonominius, kultūrinius, mokslinius ryšius su Taivanu, buvo paskelbta Vyriausybės programoje, ir tas žingsnis neturėjo kažko labai nustebinti“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, leisdama veikti Taivaniečių atstovybei Lietuva nepažeidė „vienos Kinijos“ politikos.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos santykiai nuosekliai blogėjo. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1.

Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.

Parengta pagal BNS, ELTA ir LRV pranešimus

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt