Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Autorių nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Pabradės meno mokykla kartu su partneriais vykdo Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų projektą „Abiejų tautų istorijos atvirukas“, kuris yra finansuojamas pagal programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonę „Jaunimo politikos įgyvendinimas“. Programą vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų projektas „Abiejų tautų istorijos atvirukas“ skirtas Lietuvos ir Lenkijos jaunimui, minint Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo šimtmečius, sudaryti sąlygas pažinti ir analizuoti bendros šalių istorijos ir kultūros paveldo įtaką šių dienų šalių valstybingumui.
Pirmąjį projekto susitikimą Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvo „Gelmė“ vyriausieji šokėjai ir Lenkijos Luko (Elk, Lenkija) kultūros centro Dainų ir šokio ansamblio šokėjai praleido kartu Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre.
Šešias dienas jaunuoliai, analizuodami abiejų šalių istoriją ir kultūrą, ieškojo tai, kas vienija, kas gali padėti kurti artimus ir draugiškus dviejų šalių jaunų žmonių santykius.
Jaunuoliai kartu gyveno, šoko, kūrė, mokėsi, pramogavo. Viską darydami kartu jie laužė susiformavusius stereotipus ir išankstines nuostatas, įrodė, jog įsivyravusios priešpriešos negali trukdyti pozityviam bendravimui ir bendradarbiavimui.
Pagrindinė projekto dalyvių užduotis – bendradarbiaujant, dalinantis asmenine patirtimi, sukurti vaizdo atvirukus, skirtus Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo šimtmečiams paminėti.
Viena iš pagrindinių inspiracijų kūrybai buvo kelionė į Vilnių. Vilniuje jaunuoliai susitiko su Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ryšiams su užsieniu Dariumi Staliūnu ir Humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku. Susitikimo metu kartu su istorijos ekspertais gilinosi į abiejų tautų sugyvenimo arba nesantaikos pasekmes bei padarinius ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio likimui.
Jaunimo mainų metu buvo sukurta neformali mokymosi ir tobulėjimo aplinka, kuri leido dalyviams eksperimentuoti, nebijoti klysti, išsakyti idėjas, padaryti netikėtus sprendimus, leidžiančius pajausti, kaip galima pamiršus „tradicinį“ mąstymą išspręsti problemas ir pasiekti iškeltus sau tikslus. Jaunuoliai, aptardami kiekvienos dienos įvykius, labiau pažino save ir kitus, lavino komunikacinius, darbo tarptautinėje komandoje, kūrybiškumo, pasitikėjimo savimi įgūdžius.