Lietuvos ir Lenkijos dujotiekyje galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje tyrimas.

Prokuratūra Lietuvoje beveik prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, rašo „15min“.

Pasak portalo, pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ prieš kelerius metus buvo sudariusi sandorį dėl jungiamųjų vamzdyno detalių pirkimo su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio šios šalies karinę infrastruktūrą, įmone. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė, kad detalės turi būti perkamos iš Europos gamintojų.

Buvusi „Alvoros“ partnerė projekte „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) 2021 metais informavo „Amber Grid“ apie galimas klastotes jungiamųjų detalių dokumentuose – esą „Alvora“ galėjusi sumontuoti „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ po suklastotais Lenkijos ir Rumunijos gamintojų sertifikatais.

Praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ pradėjo dar vieną vidinį tyrimą. „Amber Grid“ paskelbė šio tyrimo medžiagą perdavusi prokuratūrai.

Pasak „15min“, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti to paties rusų „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.

Įtarimų keliančių detalių – net 158, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. Šias dalis 2020 metais pirko ir sumontavo „Alvora“, o pagamino Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“ bei Rumunijos „Sara SRL“. „Tasta Armatura“ gaminius dujotiekiui pardavė Latvijos įmonė „Conti Chemicals“. Būtent pastarosios pateikti lenkiškųjų „Tasta“ dalių ir rumunų įmonės „Sara“ gaminių sertifikatai kelia daugiausia įtarimų.

ŠDS tvirtina surinkusi įrodymų, kad nei „Tasta Armatura“, nei „Sara“ negalėjo pagaminti kai kurių GIPL'e sumontuotų jungiamųjų dalių, nes nėra akredituotos tokių detalių gamybai.

Tikrasis jungiamųjų detalių gamintojas yra Rusijos Čeliabinsko metalurgijos koncerno gamykla „Eterno“, tvirtina „Šiaulių dujotiekio statyba“. Ji pateikė ir „Eterno“, priklausančios „ChelPipe“ grupei, sertifikatus bei gaminių brėžinius – jų duomenys stebuklingai atitinka „europietiškų“ kokybės sertifikatų rodiklius.

Po šiauliečių pateiktos informacijos apie neatitikimus „Tasta Armatura“ įmonės sertifikatuose Lenkijos techninės priežiūros tarnyba (UDT) taip pat ėmėsi tyrimo ir sustabdė net kelias šios įmonės akreditacijas.

„Šiaulių dujotiekio statyba“ mano, kad neaiškios kilmės ir kokybės detalės turėtų būti pakeistos.

„Amber Grid“ tik praėjusį penktadienį, pateikusi atsakymus „15 min“, pranešė apie prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad tą dieną pati kreipėsi į prokuratūrą „atlikdama vidinį tyrimą ir vertindama turimą informaciją“.

Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pernai liepą pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.

„Nuo pat tyrimo pradžios bendrovė „Amber Grid“ prokuratūros pareikalavimu ir jų pačių iniciatyva teikia dokumentus ir informaciją, kuri yra aktuali tyrimui. Siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui, bendrovė yra įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų“, – rašoma komentare.

BK 300 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą juo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, – už tai numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sukčiavimą, o galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai, žiniasklaida skelbė dar 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį generalinė projekto rangovė „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.

Pernai birželį LRT skelbė, jog dujotiekio statybų metu „Alvora“ savo partnerės projekte „Šiaulių dujotiekio statybos“ darbuotojams buvo davusi nurodymus panaikinti detalių gamintojų žymas.

Tuo metu „Amber Grid“ tikino pernai vasarį-kovą atlikto tyrimo metu nustačiusi, jog statant dujotiekį panaudotos detalės yra tinkamos, taip pat atitinka projektą bei teisės aktus, o Europos Sąjungos šalių įmonės patvirtino, kad yra dujotiekyje naudotų detalių gamintojos, o jų sertifikatai yra autentiški – tą patvirtino ir detalių cheminės sudėties tyrimai.

Operatorės teigimu, dujotiekio patikimumą ir saugumą projekto pabaigoje taip pat patvirtino nepriklausomi ekspertai, o dujotiekio suvirinimo siūlės buvo patikrintos rentgenu bei ultragarsu.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt