Lietuvos ir Latvijos premjerai žada stiprinti „Rail Baltica“ politinį koordinavimą

Lietuva

„Rail Balticos“ vėžės statybos / ELTA

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA

345854

Baltijos šalis su Lenkija iki 2030-ųjų planuojant sujungti europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad šalys jau atsilieka nuo darbų grafiko, todėl būtina stiprinti politinį projekto koordinavimą Vyriausybių lygiu.

„Išsamiai kalbėjome apie „Rail Baltica“ projektą, kuris yra savo apimtimi didžiulis, techniniais parametrais sudėtingas, todėl ten reikalingas itin dalykiškas ir kruopštus politinis koordinavimas“, – ketvirtadienį Rygoje po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

„Šiandien, deja, tenka konstatuoti, kad praradome laiką. Išaugo kainos, todėl čia reikės visų trijų Baltijos šalių premjerų ir jų komandų įsitraukimo, tam kad ištiesintume ir išlygintume projekto įgyvendinimo kaštus ir tempus“, – nurodė ministras pirmininkas.

Latvijos premjerė patvirtino, kad politinio koordinavimo klausimas buvo aptartas su G. Palucku ir pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pakankamai politinės valios projektui užbaigti.

„Mes kartu su Lietuvos premjeru dirbsime prie „Rail Baltica“ projekto. Pakalbėjome apie tai, kokie būtų kiti tolesni žingsniai, kad būtų valdymas pagerintas, kad būtų pagerintas valstybės institucijų koordinavimas. Esame susitarę, kad premjerų lygiu bus palaikomi kontaktai, tai tęsime ir toliau“, – kalbėjo E. Silina.

„Mes turime politinę valią įgyvendinti šį projektą“, – pridūrė ji.

Siekiant spartinti „Rail Baltica“ atkarpų Lietuvoje įrengimą, valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros valdymo bendrovė „LTG Infra“ šią savaitę paskelbė perimanti dalį projektavimo darbų šalies viduje sutartis iš bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“.

Dar vasarą auditas nustatė, kad nuo 2017 iki 2023 m. „Rail Baltica“ projektas išbrango keturis kartus – nuo 5,8 iki 23,8 mlrd. eurų. Tai vyriausioji valstybės auditorė Eivida Šlamė siejo su sprendimu projekto įgyvendinimą išskirstyti į 2 etapus.

Planuojama, kad pirmo etapo viso projekto biudžetas sudarys apie 15 mlrd., iš kurių Lietuvos dalis sudarys 5,4 mlrd. eurų.

LTG vadovas Egidijus Lazauskas ir „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas anksčiau taip pat sakė, kad, 2027–2028 m. baigiantis bendrijos investicijų programai, „Rail Baltica“ projektui iškils finansavimo iššūkių.

Papildomam finansavimui siūloma pasitelkti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondų lėšas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kai bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt