Lietuvos heraldikos komisija tvirtindama Šimkaičių herbą padarė ypatingą išimtį

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

85246

Šimkaičiuose šeštadienį, gegužės 25 dieną, 13 val.. prasidės ypatinga šventė. Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčioje bus pašventinta Šimkaičių vėliava, kurią, kaip ir herbą, jau patvirtinusi Lietuvos heraldikos komisija, Šimkaičių herbui padariusi ypatingą išimtį.

Šimkaičių herbo etaloną sukūrė dailininkas Juozas Galkus. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo balandžio 25 dieną. Šimkaičių herbe pavaizduota žaliame lauke auksinis Gediminaičių stulpų ir trijų dvigubų kryžių junginys. Lietuvos heraldikos komisija, tvirtindama Šimkaičių herbo simboliką, padarė ypatingą išimtį. Komisijos rašte rašoma, kad svarstant naujai kuriamo Šimkaičių herbo simboliką tiek vietos atstovų, tiek Lietuvos heraldikos komisijos nuomone, vietos heraldikoje verta pavaizduoti istorius nacionalinius simbolius.

Paprastai valstybinę simboliką vengiama naudoti kuriant municipalinę heraldiką, tačiau, atsižvelgiant į Šimkaičių istoriją, išskirtines su Šimkaičiais susijusias asmenybes, ypač Jono Žemaičio Vytauto, bei Šimkaičių bendruomenėje puoselėjamas Lietuvos laisvės idėjas, nutarta padaryti išimtį ir žaliame herbinio skydo lauke, kuris simbolizuoja miškus, pavaizduoti iš Gediminaičių stulpų ir Jogailaičių dvigubų kryžių sukurtą originalią naują auksinę figūrą, kuri simbolizuotų patriotiškumą, kovas dėl laisvės ir Lietuvos valstybingumo tęstinumo bei meilę tėvynei, įprasminant mintį, kad tuo metu valstybė buvo miškuose ir mažuose miesteliuose.

Šimkaičių istorija: miestelis matė daug kovų

Archeologiniai radiniai liudija, kad Šimkaičių apylinkėse jau buvo gyvenama Akmens amžiuje. Yra žinoma, kad vietovėje 1771 metais buvo pastatyta katalikų koplyčia. Parapija Šimkaičiuose įsteigta jau nepriklausomos Lietuvos metais. 1932 metais buvo pašventinta dvejus metus statyta medinė liaudies architektūros ir neogotikos stiliaus elementų turinti, lotyniško kryžiaus plano Šv. Vyskupo Martyno bažnyčia. Iš pradžių ji buvo Vadžgirio filialija ir priklausė Raseinių dekanatui. Carinės Rusijos laikotarpiu Šimkaičiai turėjo valsčiaus centro statusą.

Čia veikė trijų skyrių pradžios mokykla, buvo raštinės namai, policijos įstaiga, girininkija, smuklė, krautuvės. Pirmojo pasaulinio karo metu ties Šimkaičiais vyko vokiečių susirėmimai su rusais. 1919 metais vietovėje vyko kovos su bermontininkais. Čia veiklą vykdė Kauno bataliono kariai. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Šimkaičiuose veikė savivaldybė, paštas, mokykla, policijos nuovada, vaistinė, sveikatos ir veterinarijos punktai, girininkija, malūnas, lentpjūvė, smulkaus kredito draugija, restoranas ir krautuvės bei kt. 1945 metais Šimkaičių žmonės neišvengė tremties likimo. Papartynės miške, Šimkaičių, Viduklės ir Eržvilko valsčių ribų teritorijoje apie 1948 metaais buvo įsikūręs Kęstučio apygardos štabas.

Adolfas Ramanauskas Vanagas tuo metu trumpai veikė Šimkaičiuose. Pastarasis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Lietuvos Seumi deklaracija buvo pripažintas Lietuvos valstybės vadovu nuo 1954 11 26 iki 1957 11 29. 1953 m. gegužės 30 dieną Šimkaičių apylinkėse esančiame miške įrengtame bunkeryje, panaudojus migdomąsias dujas, buvo suimtas, o vėliau Maskvoje sušaudytas partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Šis įvykis laikomas organizuoto Lietuvos partizanų pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui pabaiga. Jono Žemaičio bunkeris, buvęs vyriausiąja partizanų vadaviete, vadinamas prezidentūra, o pats Jonas Žemaitis – ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt