Lietuvos heraldikos komisija pateikė patarimus ir įžvalgas dėl Kurtuvėnų herbo sukūrimo

Šiauliai

Kurtuvėnai. Algirdo Kontrimo nuotr.

EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT

Sausio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija rinkosi į pirmąjį posėdį, kuriame svarstytas klausimas dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų miestelio herbo etalono, herbinių vėliavų ir herbinio antspaudo projektų sukūrimo. Koks bus Kurtuvėnų herbas, priklausys nuo specialistų, gyventojų nuomonių ir sutarimo.

Heraldikos komisijos nariai išskyrė prioritetus

Komisijos nariai, dalyvaujant Kurtuvėnų bendruomenės atstovams, Bubių seniūnijos seniūnui Dainiui Popovui, Šiaulių rajono savivaldybės mero patarėjai Ritai Žadeikytei, pasidžiaugė labai brandžiais, estetiškais dailininko profesoriaus Rolando Rimkūno sukurtais Kurtuvėnų miestelio heraldikos simbolikos pasiūlymais, atliepiančiais ir bendruomenės atstovų įžvalgas bei pasiūlymus, ir gausią istorinę medžiagą apie Kurtuvėnų miestelį. Komisijos posėdžiui vadovavo dr. Agnė Railaitė–Bardė.

Kurtuvėnų herbo kūrimui pasirinkus vieną žymiausių šalies heraldikos specialistų profesorių Rolandą Rimkūną, kuris yra sukūręs ne tik Šiaulių rajono savivaldybės, Šakynos, Bubių seniūnijų herbus, bet ir dar per 130 Lietuvos miestelių ir miestų herbų.

Lietuvos heraldikos komisijai pateikti net 36 dailininko šio dailininko sukurti Kurtuvėnų miestelio heraldikos simbolikos pasiūlymai, iš kurių specialistai atrinko kelis geriausius, brandžiausius darbus.

Akcentuota, kad simbolių kalba herbe yra labai svarbi, simbolių (piešinių) gausos herbe reikia vengti, o rinktis reikia tokius simbolius, kurie būtų talpūs prasmėmis.

Kryžkelė, aikštė, bažnyčia, paukštis, žuvis?

Vienas iš Lietuvos heraldikos komisijos narių išskirtų projektų – sidabriniame herbo lauke mėlyno kryžiaus forma, kvadrato formos miesto aikštė, kvadrato viduryje – auksine kriaukle.

Lietuvos heraldikos komisijos nariai šį projektą išskyrė, kaip labiausiai išbaigtą, talpinantį savyje plačiašakę simboliką, atpažįstamą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje heraldikos simbolių visumą. Dailininko pateiktų pasiūlymų sąraše, kurį rasite atsidarę šios nuorodos dokumentą ir jo priedą http://195.182.89.44/aktai/document/63344 Dokumento priede šis herbas pažymėtas 15 numeriu.

Mėlyno kryžiaus forma reiškia Kurtuvėnų miestelyje susikertančius du kelius – istorinę europinės reikšmės kryžkelę Šiauliai – Varniai ir Kuršėnai – Kražiai. Mėlynas kvadratas – miestelio aikštė, o kriauklė – šv. Jokūbo simbolis, talpinantis savyje Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčią, Kurtuvėnų dvarą ir dvarininko, bažnyčios fundatoriaus Jokūbo Nagurskio nuoplenus, šv. Jokūbo kelio, kelionės, piligrimystės reikšmes.

Lietuvos heraldikos komisijos nariai pabrėžė, kad Kurtuvėnai būtų pirmieji Lietuvoje panaudoję miestelio herbe kriauklę – šv. apaštalo Jokūbo simbolį.

Tai, be abejo, būtų pagarba ne tik šv. Jokūbui – Kurtuvėnų bažnyčios globėjui, bet ir Kurtuvėnų dvarui, jos dvarininkui Jokūbui Nagurskiui – didingosios Kurtuvėnų bažnyčios, pastatytos 1792 m., fundatoriui. Bųtent Jokūbo Nagurskio garbei Kurtuvėnų bažnyčiai ir buvo suteiktas šv. Jokūbo vardas.

Nors Kurtuvėnų apylinkėse yra labai graži gamta, daug paukščių, gyvūnų, vandens telkinių, žuvų, tačiau Kurtuvėnų miestelis vis tik formavosi apie dvarą ir bažnyčią.

Be jokios abejonės, dvaras ir bažnyčia/parapija yra miestelio formavimosi pagrindas ir dominantė nuo pat dvaro įsteigimo (Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pirmųjų XV a. Lietuvoje susiformavusių dvarų) ir pirmosios parapijos įkūrimo (1495 m.) – iki pat šių dienų, net jeigu dvaro bei bažnyčios pastatai istorijos bėgyje ir keitėsi.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba, 2024 m. gruodžio 17 d. posėdyje pritardama Kurtuvėnų miestelio herbo etalono kūrimui, neatsitiktinai atsižvelgė į tai, kad 2025 metais Kurtuvėnai minės 530 metų Kurtuvėnų parapijos įkūrimo sukaktį (Kurtuvėnai yra viena seniausių Žemaitijos parapijų, pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1495 m.)

Žinoma, pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia neišliko, tačiau ir 1792 metais pastatyta bažnyčia iki šiol yra miestelio dominantė, atpažįstama iš gausybės nuotraukų, turizmo katalogų, labiausiai matoma net neįvažiavus į miestelį ir t.t.

Auksinė šv. Jokūbo kriauklė taip pat simbolizuoja keliautojus, piligrimus, tai, žinoma, siejasi ne tik su Kurtuvėnų miestelio istorija (kai per Kurtuvėnus ėjo du svarbūs europinės reikšmės keliai Šiauliai – Varniai ir Kuršėnai – Kražiai, kurie dailininko R. Rimkūno herbo pasiūlyme žymimi kryžiumi, simbolizuojančiu kryžkelę), bet ir su Kurtuvėnų šiandiena. Prieš kelerius metus Kurtuvėnų miestelis pateko į Lietuvos šv. Jokūbo kelio Žemaitijos atšaką, tad dabar per Kurtuvėnus driekiasi ir šiandieninių piligrimų keliai, gražiai susišaukiantys su istorinės Kurtuvėnų kryžkelės simboliu. Šiandieniniai piligrimai taip pat apsistoja Kurtuvėnuose, palaiko vietinį maitinimo ir apgyvendinimo verslą.

Lietuvos heraldikos komisijos nariai pabrėžė, kad Kurtuvėnų herbe auksinė šv. Jokūbo kriauklė neštų Lietuvai, Europai žinią apie Kurtuvėnus, suteiktų atpažįstamumą: pasaulyje kriauklės simbolis puikiai žinomas ir atpažįstamas, Kurtuvėnų herbas savo simboliais neš žinią apie Kurtuvėnų miestelį, jo istoriją, dabartį ir prioritetus.

Komisijos posėdyje dalyvavę Kurtuvėnų bendruomenės atstovai mano, kad reikia ieškoti daugiau simbolių, neapsiriboti kriaukle.

Kurtuvėnai simbolių išties turi daug, tačiau dalis jų jau panaudota Kurtuvėnų regioninio parko ir Kurtuvėnų bendruomenės logotipuose – tai Kurtuvėnų dvaro svirnas, žuvis, gamta. Bubių seniūnijos herbe, kurį daugiau, nei prieš 20 metų sukūrė tas pats dailininkas Rolandas Rimkūnas, pavaizduotas kurtinys – miškų gyventojas. O šiuokart herbas kuriamas miesteliui, todėl prasmingiausia būtų herbe matyti su miestelio gyvenimu, istorija ir dabartimi, kultūra ir paveldu susijusius simbolius.

Daugiau Lietuvos heraldikos komisijai pateiktų Kurtuvėnų herbo simbolikos pasiūlymų rasite atidarę šią nuorodą:

Specialistai išreiškė nuomonę, laukiama gyventojų sprendimo

Aiškią nuomonę išsakius heraldikos specialistams ir įvertinus gausybę pasiūlymų, savo nuomonę turėtų išreikšti ir dauguma miestelio gyventojų.

Todėl sausio 16 d. 18 val. kviečiamas platus Kurtuvėnų miestelio gyventojų pasitarimas, kad dauguma gyventojų išsakytų savo nuomonę, kokie simboliai yra verčiausi būti Kurtuvėnų herbe.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba su džiaugsmu pritarė sprendimo projektui, kad istorinis, turistų ir keliautojų pamėgtas, Šiaulių rajoną turizmo žemėlapiuose reprezentuojantis Kurtuvėnų miestelis turės herbą.

Juo labiau, kad 2025 metais sukaks 530 metų nuo pirmosios Kurtuvėnų parapijos įsteigimo.

Jeigu nebus užklimpta ilguose ginčuose, gali būti, kad dar šių metų rudenį, galbūt Nevalninkų (vienų archaiškiausių Lietuvoje ir Kurtuvėnuose kasmet švenčiamų) atlaidų metu bus pašventintas Kurtuvėnų herbas ir herbinė vėliava. Kelias iki momento, kai Kurtuvėnai turės herbą yra gana ilgas, trunkantis nuo 6 iki 8 mėnesių.

Taip pat Kurtuvėnų miestelio herbas pasitarnaus miestelio žinomumo sklaidai, bus matomas ir naudojamas įvairiuose leidiniuose, pristatant miestelio šventes, amatus, prisistatant įvairiose šventėse svetur.

Pastaruoju metu daugelyje šalies savivaldybių suaktyvėjo miestelių herbų kūrimas, taip įprasminant miestelių istorinę, ekonominę, švietėjišką ir dvasinę reikšmę šalies gyvenimui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt