Lietuvos bankas: dabartinė paramos šeimoms būstui regionuose tvarka – netiksli, neskatina regionų plėtros

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

262993

Dabartinė paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose įsigyti skyrimo tvarka nėra tiksli – didžioji dalis jos atitenka žiedinėse didmiesčių savivaldybėse įsikuriantiems gyventojams, pažymi Lietuvos bankas (LB).

Todėl, pasak LB Makropudencinės politikos skyriaus specialistės Nijolės Valinskytės, nėra efektyviai įgyvendinamas tikslas skatinti regionų plėtrą.

„Kaip sukonstruota dabar paskata nėra labai tiksli, nepasiekia savo tikslo, nes didžioji jos dalis suteikiama arti didžiųjų miestų, kur galima kurtis ir savo veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose. (...) Regionų plėtros ir skatinimo tikslas iš esmės nėra pasiekiamas, o jei kažkuria dalimi ir pasiekiamas, tai neefektyviai – tiesiog būtų galima mažesnėmis lėšomis gauti panašų efektą, jei tai būtų tikslingesnė priemonė“, – trečiadienio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje teigė N. Valinskytė.

Anot jos, daugelyje apskričių būstą perkančių su parama ir be jos asmenų pajamos yra gana panašios. Be to, didelė dalį paskatos gauna žiedinėse savivaldybėse aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą įsikuriantys asmenys.

„Šis reiškinys ypač ryškus Klaipėdoje“, – teigė N. Valinskytė.

Be to, neribojant įsigyjamo būsto vertės, pastebi N. Valinskytė, paskata „pasinaudojama maksimaliai“ bei perkamas aukštos vertės būstas.

„Matėme atvejų, kad tai gali būti nebūtinai ekonominės klasės būstai, bet ir pajūrio regione įsigyjami ir gana aukštos kokybės, galima sakyti, netgi prabangūs bųstai. Aišku, yra visokių atvejų“, – teigė ji, neatmetusi, kad galėjo būti ir atvejų, kai parama buvo panaudota pradiniam įnašui susimažinti, nors būstas galėjo būti įperkamas ir be jos.

Centrinio banko atstovė taip pat neatmetė, kad dėl jaunoms šeimoms suteikiamos paramos gali augti būsto kainos, kadangi per daug paskatinus paklausą pernelyg sumažėtų būstų pasiūla.

„Tada ne tik tie, kurie gauna paskatą būstui, kas yra mažoji dalis, bet ir visi kiti gali įsigyti būstą tik didesnėmis kainomis. Tas suminis efektas gali būti ir neutralus, arba net priešingas“, – teigė N. Valinskytė.

ELTA primena, kad jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, nuo 2018 m. rugsėjo taikoma finansinės paskatos priemonė – priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820, 2020 m. – 1202, 2021 m. – 1580, 2022 m. – 1595 jaunos šeimos. Taip pat per visą šį laikotarpį dar 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.

2023 m. šiai finansinei paskatai numatyta skirti 8 mln. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt