Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą / Scanpix
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Kaip skelbė portalas TV3, „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Baltarusijos gamintoja iš Lietuvos reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus nuo 2022 m. vasario 1 d. per šalį sustabdžius kalio trąšų tranzitą, turėjusį vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Aliaksandro Lukašenkos aplinka siejama trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
„Norėčiau paminėti, kad per visą nepriklausomybės istoriją Lietuva turėjo, man atrodo, 7 investicinius (arbitražo – ELTA) ginčus, iš kurių laimėjo absoliučią daugumą“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvai atstovaujantis advokatas.
Kaip Eltai rugsėjį nurodė Susisiekimo ministerija, nuo praėjusių metų spalio „Belaruskalij“ Lietuvai vis dar nepateikė ieškinio, todėl ginčo procesas gali užtrukti. Nors buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.
„Negalėčiau komentuoti, kiek truks konkrečiai šita („Belaruskalij“ – ELTA) byla, bet statistika tokio pobūdžio bylų pasaulinė yra renkama ir kaupiama – tokios bylos paprastai trunka apie 3–5 metus. Čia yra vidurkis“, – apie galimą bylos trukmę kalbėjo M. Nosevič.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Advokato teigimu, Lietuvos pergalė tarptautiniame teisme reikštų „pabaigą šioje istorijoje”.
„Jeigu (arbitražas – ELTA) nusprendžia, kad Lietuva teisi – tai istorijos pabaiga, pretenzijos yra atmetamos. Aišku, kyla klausimas dėl Lietuvos valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet tas paprastai klausimas irgi sprendžiamas tuo pačiu arbitražo sprendimu, kuriuo yra atmetama pretenzija, atmetamas ieškinys“, – dėstė M. Nosevič.
Arbitražo ginče su „Belaruskalij“ atstovaujančios „Ellex Valiūnas“ kontoros teisininkų paslaugas finansuoja Vyriausybė. Lietuvai taip pat atstovauja Londono advokatų kontora „Covington & Burling LLP“. Rugsėjį už vasario–birželio mėnesio teisines paslaugas skirta daugiau nei 546,8 tūkst. eurų.
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.
Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.
Registrų centro duomenimis, 30 proc. trąšas Klaipėdos uoste kraunančio „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.