Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Eltos informacijaŠaltinis: Etaplius.LT
2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra pernai pakilo iki 9,5 laipsnio ir daugiau nei dviem laipsniais viršijo daugiametį vidurkį. Visi praėjusių metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni nei įprasta, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės.
Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje Druskininkuose užfiksuota rekordinė 34 laipsnių temperatūra, o liepą Kelmės ir Šiaulių rajonus siaubė viesulai, kurių greitis siekė 60–70 m/s. 2024-ieji taip pat pasižymėjo ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai.
Karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 20 laipsnių, sumažėjo beveik perpus. Be to, anot ministerijos, prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje Lietuvoje dienų su itin gausiais krituliais skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus. Tai, savo ruožtu, reikš didesnį potvynių ir poplūdžių pavojų.
„Neužtenka vien tik mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Privalome užtikrinti miestų ir kaimų infrastruktūros atsparumą, plėsti žaliąsias zonas, kurios padėtų amortizuoti klimato kaitos poveikį“, – teigia aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.