Lietuvoje susidaro mažiau atliekų - jų gali pritrūkti deginimo jėgainės

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

23165

Į šalies sąvartynus keliauja mažiau atliekų ir daugiau jų yra perdirbama, rodo Aplinkos apsaugos agentūros skelbiami 2016-ųjų duomenys. Ekspertai, vertindami juos, įžvelgia ne tik tolesnes atliekų mažėjimo tendencijas Lietuvoje, bet ir tai, kad jų pritrūks statomoms deginimo jėgainėms.

Pernai šalyje susidarė 1,27 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 2,15 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, toks atliekų srauto mažėjimas yra ilgalaikė tendencija.

„Per pastaruosius penkerius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekis sumažėjo 5 proc. Tikėtina, kad tokia tendencija tęsis, o labiausiai ji susijusi, matyt, su mažėjančiu gyventojų skaičiumi“, - feisbuko socialinio tinklp paskyroje teigia M. Nagevičius.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik dvigubai sumažėjo sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai. 2016-aisiais į juos išvežta vos 380 tūkst. tonų, kai 2015 metais buvo pašalinta per 700 tūkst. tonų.

Dar 220 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 610 tūkst. tonų, arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos.

„Į sąvartynus patekusių atliekų srautas yra istoriškai mažas. Per pastaruosius penkerius metus jis sumažėjo beveik trigubai. O dar visai neseniai „Lietuvos energijos“ atstovai Seimo Energetikos komisijoje aiškino, kad sąvartynuose laidojama daugiau nei pusė visų atliekų. Taip buvo bandoma pagrįsti abiejų savo planuojamų atliekų deginimo jėgainių poreikį. Dabar skaičius reikės koreguoti“, - sako M. Nagevičius.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojamos statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.

Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ atliktos studijos duomenimis, Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais patirs degintinų atliekų trūkumą.

„Atliekų ekspertai vertina, kad Vilniaus ir Kauno jėgainėms degintinų atliekų, jų neimportuojant, pritrūks maždaug 2024-2025 metais. Žvelgiant į praėjusių metų statistiką man smelkiasi abejonė - ar neįvyks tai dar greičiau?“, - klausia M. Nagevičius.

Pasak jo, jėgainėse be komunalinių atliekų planuojama deginti ir pramonės atliekas, tačiau nesutariama dėl tikslaus jų kiekio Lietuvoje. Atliekų ekspertai ir mokslininkai skaičiuoja, kad šių atliekų šalyje susidaro iki 100 tūkst. tonų. Tuo tarpu „Lietuvos energija“ tvirtina, kad 2030 metais Lietuvoje susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad ateityje Lietuvoje rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų srautas turėtų išaugti dar labiau.

„Iki 2019-ųjų didžiausiuose Lietuvos miestuose bus pradėtos atskirai rinkti maisto atliekos. Jų atskyrimas nuo kitų atliekų leis išgryninti srautą ir efektyviau jį rūšiuoti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose“, - Eltai sakė D. Tracevičius.

Jo teigimu, efektyviau rūšiuojamos atliekos sukurs jų stygių planuojamoms deginimo jėgainėms.

„Lietuva investuoja į perteklinius deginimo įrenginius. Jiems skiriamos lėšos galėtų būti nukreipiamos perdirbimo iniciatyvoms skatinti. Taip būtų kuriama pridėtinė vertė, naujos darbo vietos, atliekos nebūtų sunaikinamos, o naujų daiktų ar medžiagų pavidalu grįžtų atgal į ekonomiką“, - teigė D. Tracevičius.

Be to, pasak jo, Europos Komisija aktyviai dirba ties tuo, kad medžiagose būtų atsisakoma toksiškų priedų, todėl po rūšiavimo likusios antrinės žaliavos bus itin aukštos kokybės.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt