Lietuvoje sunaikinta iki 50 proc. šviežių bulvių derliaus, o kitų daržovių teks laukti ilgiau

Lietuva

Dėl mažesnio lietuviškų bulvių derliaus prekyvietėse matysime daugiau importuotų daržovių, o dalies jų kilmė gali būti klastojama, perspėja augintojai / Unsplash

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT

368856

Lietuvai neįprastas stichinis reiškinys – užsitęsusios pavasario šalnos – sunaikino kone pusę ankstyvųjų šviežių lietuviškų bulvių derliaus, o besibaigiantis smidrų sezonas dėl šalnų buvo trumpesnis, jų užauginta daug mažiau.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė perspėja, kad dėl mažesnio derliaus atsiradus didelei „skylei“ rinkoje, prekyvietėse matysime daugiau importuotų daržovių, o dalies jų kilmė gali būti klastojama.

Bulvių ir smidrų – daug mažiau

Didžiuosiuose prekybos tinkluose šviežios bulvės šiemet pasirodė savaite vėliau nei įprasta, tačiau jų netrūksta, tiekėjai savo įsipareigojimus vykdo. Praėjusį trečiadienį šviežiomis bulvėmis pradėjęs prekiauti „Iki“ prekybos tinklas teigia, jog pirmosios bulvės šiemet pradėtos kasti savaite vėliau, tačiau jos parduodamos panašia kaina kaip pernai, taigi jų trūkumo lyg ir nėra.

Į šį tinklą pirmosios lietuviškos bulvės atkeliavo iš Lietuvos vidurio, Kėdainių. Pasak tinklo atstovų, prastesni orai derlių pavėlino, tačiau bent jau pirmajam šalnos įtakos nepadarė. Atsižvelgiant į pirmųjų lietuviškų bulvių paklausą, jų kaina „Iki“ tinkle išlieka tokia pati kaip ir praėjusių metų sezono pradžioje.

Vis dėlto I. Lukoševičienė teigia, kad pirmųjų bulvių derlius šiemet yra daug mažesnis. „Ankstyvosios bulvės yra apšalusios. Vieni plotai visiškai sunaikinti, kiti – iš dalies, ir ūkininkai pastebi iki 50 proc. mažesnį ankstyvųjų bulvių derlių“, – Alfa.lt teigė LDAA direktorė.

Pasak I. Lukoševičienės, ankstyvąsias lietuviškas bulves paveikusi šalna pristabdė jų augimą, o palyginti su kitomis daržovėmis anksti pasirodžiusių smidrų šiemet taip pat bus daug mažiau.

„Smidrai taip pat patyrė labai didelius praradimus dėl šalnų. Ši daržovė Lietuvoje auga nuo gegužės mėnesio iki Joninių. Smidrų sezonas jau eina į pabaigą, o žinant, kad pavasaris iš pradžių buvo labai šaltas, vėliau orai atšilo ir vėl užėjo šalnos, dalis derliaus nušalo, todėl šiemet turėjome gerokai mažesnį ir trumpesnį smidrų derlių“, – sakė I. Lukoševičienė.

Nėra tikrumo ir dėl kitų daržovių

Užsitęsusios pavasario šalnos, tikėtina, neigiamai paveiks ir kitas lietuviškas daržoves, kurių pirmojo derliaus laukiama vasaros viduryje ir vėliau.

„Morkos, svogūnai, burokėliai, kopūstai dėl šalnų patyrė didžiulį stresą. Žinoma, dalis augintojų taikė nuo šalnų apsaugančias sistemas, tačiau, kai šalnos trunka kone savaitę, apsisaugoti yra praktiškai neįmanoma. Nušalimo morkų, svogūnų, kopūstų laukuose nėra pastebima, tačiau šios daržovės yra labai smarkiai paveiktos streso, buvo sustojęs jų augimas.

Kalbėti apie jų derlių dar labai anksti, nes neaišku, kokios bus klimato sąlygos, ar daržovės sugebės prisitaikyti ir augti toliau, ar patirs kokių nors anomalijų. Pavyzdžiui, morkos gali „išeiti į žieduolius“, tai yra sužydėti, užuot auginusios šakniavaisius“, – sakė I. Lukoševičienė.

Dauguma ankstyvų daržovių Lietuvoje užauga antroje vasaros pusėje: ankstyviausios morkytės – liepą, o vėliau ir visos kitos.

„Lietuva yra labai nenuspėjama. Sunku komentuoti, kiek ūkininkai užaugins daržovių, nes nežinome, kaip kokybiškai ir kiekybiškai šalnos paveiks derlių. Taip pat neaišku, kokios bus klimato sąlygos vasarą. Tačiau, kad derlius dviem savaitėmis vėluos, pastebime jau dabar“, – sakė I. Lukoševičienė.

Neįprastas stichinis reiškinys

Alfa.lt primena, kad šių metų balandžio–gegužės mėn. Lietuvoje fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys. Po rekordiškai atšilusių orų atėjusios neįprastai ilgai užsitęsusios šalnos, nepaisant taikytų rizikos valdymo priemonių, kai kuriuose regionuose pažeidė ar sunaikino iki 50–90 proc., o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. derliaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksavo stichinį meteorologinį reiškinį – šalną aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu Lietuvos teritorijoje 2025 m. balandžio–gegužės mėnesiais.

Po rekordiškai šiltos kovo mėnesio pradžios (šilčiausios nuo 1961 m.), paskatinusios neįprastai ankstyvą augalų vegetaciją, paskutinę balandžio savaitę orai stipriai atšalo, pradėtos fiksuoti stichinės šalnos. Tokios šiam laikotarpiui neįprastai ilgos, daugiau nei tris savaites trunkančios šalnos padarė milžinišką žalą ne tik daržovėms, bet ir žydintiems, o kai kur jau ir vaisius užmezgusiems sodams bei uogynams. Dėl to šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Vieno iš labiausiai nuo šalnų nukentėjusio Lazdijų rajono ūkininkas Kęstutis Sujeta Alfa.lt prisipažino per visą savo gyvenimą neregėjęs tokios gamtos anomalijos, kokia pasėlius ištiko šį pavasarį. „Aš per 66 metus neprisimenu tokių šalnų. Būdavo šalnos, bet ne iki tokio lygio, kad kelias savaites iš eilės šaldytų, kol viskas nušaltų“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas K. Sujeta.

Ūkininkas prisimena, kad ir anksčiau pavasariais užeidavo šalnos, iškrisdavo sniego ar dirvos temperatūra nukrisdavo, tačiau tai greitai praeidavo. „O dabar praktiškai buvo ne šalnos, o šaltis: vos ne dvi savaites spigino devynių laipsnių šaltis balandį ir gegužę“, – stebėjosi jis.

LDAA direktorė I. Lukoševičienė taip pat neprisimena nė vieno pavasario, kad taip ilgai laikytųsi minusinė oro temperatūra.

„Anksčiau pasitaikydavo šalnų, tačiau jos trukdavo vieną ar dvi naktis, ir tuomet ūkininkai sugebėdavo apsisaugoti. Tačiau, kai didelės šalnos tęsiasi 7–9 dienas, apsisaugoti tampa neįmanoma. Tai tikrai stichinis reiškinys ir dar tokio ilgo laikotarpio, kuris Lietuvoje pasireiškia itin retai“, – sakė I. Lukoševičienė.

Pasak jos, pavasario šalnų neišvengė nė vienas Lietuvos rajonas, nors skirtinguose regionuose šalnos laikėsi nevienodai – vienur ilgiau, kitur trumpiau.

Perspėja dėl kilmės klastojimo

LDAA direktorė perspėja, kad pavasarinėms šalnoms padarius didžiulę žalą ankstyvosioms lietuviškoms bulvėms, smidrams ir kitoms daržovėms, prekyvietėse matysime daugiau importuotų prekių, o dalies jų kilmė gali būti klastojama.

„Vartotojas yra įpratęs prie lietuviškų daržovių, ypač laukia ankstyvų lietuviškų daržovių bulvių, morkų ir visų kitų. Šiemet užauginus mažesnį derlių ir rinkoje atsiradus laisvai vietai, yra didelė tikimybė, kad į rinką plūstelės kitų šalių daržovės.

Mes – ne prieš importą, o prieš kilmės klastojimą. Todėl vartotojams aiškiai siunčiame žinutę, kad, trūkstant lietuviškų ankstyvųjų bulvių, gali būti klastojama iš trečiųjų šalių įvežamų bulvių kilmė, jos pristatomos kaip užaugintos Lietuvoje“, – perspėjo I. Lukoševičienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt