Lietuvoje suimti trys asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijai

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

27998

Šiuo metu atliekami du anksčiau neskelbti viešai ikiteisminiai tyrimai, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo. Apie tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje informavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.

Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.

Antrajame ikiteisminiame tyrime, pasak Generalinės prokuratūros, įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.

Nepaisant to, tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis - potencialius verbavimo taikinius.

Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į Lietuvos žvalgybos institucijas.

Anot Generalinės prokuratūros, iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.

Svarbiausios šnipų bylos Lietuvoje

BNS primena kitas pastarųjų penkerių metų šnipinėjimo bylas:

– 2014 metų balandį kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR darbuotojas iš Lietuvos išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas.

– 2015 metų lapkritį dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniaus apygardos teismas valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį Romualdą Lipskį nuteisė kalėti trejus metus ir tris mėnesius. 2016 metų gegužę pagal prokuroro skundą Apeliacinis teismas bausmę jam sugriežtino iki penkerių metų. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad Minskui rinko informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur vykdoma NATO oro policijos misija. R.Lipskis turėtų kalėti iki 2019 metų sausio.

– 2016 metų kovą Lietuvos kariuomenėje paramediku tarnavęs Andrejus Ošurkovas nuteistas kalėti trejus metus. Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei, ir perduodavo ją Baltarusijos žvalgybininkui. A. Ošurkovas pernai baigė atlikti bausmę ir buvo paleistas iš pataisos namų.

– 2017 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką. Pirmajam skirta penkerių metų, antrajam – dešimties su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Anot teismo, S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policiją. Jie apskundė nuosprendį, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, jis sprendimą skelbs kovo 9 dieną.

– 2017 metų balandį Lietuvos žvalgyba paviešino dar vieno šnipo tapatybę – metinėje ataskaitoje rašoma, kad FSB darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį. Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per bendradarbiavimo susirinkimus, konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.

– 2017 metų liepą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme Rusijos pilietis Nikolajus Filipčenka, jis įvardytas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu. Nuteistasis iš pradžių apskundė nuosprendį, bet vėliau skundą atsiėmė. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas. Anot teisėsaugos, N. Filipčenka šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.

Parengta pagal Eltos ir BNS informaciją

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt