Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą procese susiklostė itin dramatiška situacija. Dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje medikai gali skirti vos penktadalį Europos vaistų agentūroje patvirtintų naujausių medikamentų, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Visiškai priešingai situacija esą klostosi kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams prieinami net 9 iš 10 moderniausių vaistų.
Per metus – vos 2 nauji vaistai
Pasak medikų ir pacientų organizacijų atstovų, Lietuvoje yra daug pacientų, kuriems šiuo metu nėra galimybės nemokamai skirti naujausią gydymą.
„Pacientai ieško veiksmingiausių būdų sustabdyti ligą ir naujausių metodų, padedančių pasveikti. Liūdniausia, kai galinčių padėti vaistų yra, paciento būklė leidžia juos taikyti, tačiau vaistai nėra kompensuojami“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vadovė Birutė Brasiūnienė.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje patekimo į kompensuojamų vaistų sąrašus laukia per 70 medikamentų.
„Didžioji dalis bylų – onkologinėms ligoms skirti vaistai. Jų vertinimas įstrigo 2020-aisiais, kuomet buvo nustatyta nauja tvarka, pagal kurią vertinamas vaistų kompensavimas“, – sakė J. Smilgaitė.
Visų vertinimo laukiančių vaistų efektyvumas ir veiksmingumas yra patvirtintas Europos vaistų agentūroje. Tačiau tam, kad šalis galėtų šiuos vaistus kompensuoti savo pacientams, turi būti priimtas sprendimas, ar šalis gali mokėti už papildomą jų teikiamą naudą.
2020 m. į kompensuojamų vaistų sąrašą Vokietijoje buvo įtrauktas 41 naujas vaistas, Austrijoje – 32, Lietuvoje – vos 2.
Vėluojama beveik dvejus metus
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, teoriškai naujų vaistų vertinimas turėtų užtrukti iki pusmečio – 180 dienų. Tačiau realybėje šios nuostatos nepaisoma. Šiuo metu vertinamos dar 2020 metų rudenį pateiktos paraiškos.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės Rugilės Pilvinienės aiškinimu, tikslaus atsakymo, kada bus įvertintos susikaupusios paraiškos, nėra.
„Vėluojame įvertinti apie 70 paraiškų ir tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau kaip pusantrų metų. Tuomet galėsime pradėti vertinti jau naujai teikiamas paraiškas”, – sakė R. Pilvinienė.
Pasak asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės, tokia situacija kasdien kainuoja pacientų gyvybes. Tačiau šiuo metu dėl to atsakomybę tenka prisiimti gydytojams ir pacientus atstovaujančioms organizacijoms.
„Jei anksčiau skaičiuodavome, kad prognozuojama paciento gyvenimo trukmė yra 9 mėnesiai, naujausių vaistų dėka mes galime prailginti išgyvenamumo vidurkį net iki 5 metų. Todėl žmonės ir ieško būdų gauti naujausius vaistus – jie nori pasveikti ir gyventi“, – sakė B. Brasiūnienė.
Kaltinamas finansavimo trūkumas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Gedimino Žižiaus teigimu, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse pacientai vaistus gauna pakankamai greitai – vertinimo procedūros užtrunka iki pusmečio. Tuo tarpu Lietuvoje – kartais net keliolika metų.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigia, kad inovacijų prieinamumas keletą metų buvo sritis, kuriai nebuvo skirta finansavimo.
„Finansavimo nebuvimas lėmė, kad netekome ir žmogiškųjų resursų, reikalingų paraiškoms vertinti. Šiuo metu jau skirtas pakankamas finansavimas ir suburta nauja darbuotojų komanda. Tikimės, kad paraiškų vertinimo procesas jau juda ir, kad pilnai įvertintų paraiškų daugės“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįtrauktus, tačiau Europos vaistų agentūroje patvirtintus medikamentus pacientai gali įsigyti savo lėšomis. Tokiu atveju vieno mėnesio gydymo kursas pacientui gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
ELTA