Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pexels.com nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Siekiant skatinti sveiką gyvenimo būdą ir stiprinti ligų profilaktiką, nuo šių metų išplėsta šeimos gydytojo komandos sudėtis, papildant ją slaugytojo padėjėju, socialiniu darbuotoju, kineziterapeutu bei naujove Lietuvoje - gyvensenos medicinos specialistu, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, gyvensenos medicinos specialistai yra iš esmės jungiančioji grandis tarp klasikinės visuomenės sveikatos, kuri pirmiausia yra orientuota į darbą su bendruomenėmis, ir asmens sveikatos priežiūros, orientuotos į darbą su žmogumi.
„Lietuvoje turime visuomenės sveikatos specialistus, kurių darbas labai svarbus, tačiau nukreiptas į bendruomenes, žmonių grupes, pačios visuomenės sveikatą. Galimybė gydymo įstaigoms turėti gyvensenos medicinos specialistus reiškia, kad bus dirbama su konkrečiais žmonėmis, pagal individualią kiekvieno situaciją, poreikius ir galimybes. Nors nemažai sveikos gyvensenos žinių suteikti, žinoma, gali ir pats šeimos gydytojas, tokio specialisto turėjimas komandoje leis skirti gerokai didesnį dėmesį sveikatinimui ir atitinkamai ligų profilaktikai, gerins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą. Gyvensenos keitimas (pagalba metantiems rūkyti, alkoholio vartojimo įpročių keitimas, sveikatai palanki mityba, fizinio aktyvumo didinimas, streso valdymas) yra viena iš esminių sąlygų, norint, kad senstanti visuomenė kuo ilgiau išliktų sveika, išvengtų įvairių ligų ir susirgimų“, - sako ministras A. Veryga.
Ministerija tvirtina, kad gyvensenos medicina - įrodymais pagrįstos medicinos šaka, kurioje gyvensenos keitimas naudojamas, siekiant išvengti, gydyti ir išgydyti ligas, veikiant jų priežastis. Viena iš gyvensenos medicinos specialisto pareigų yra vykdyti veiklą, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.
Pagrindinė gyvensenos medicinos specialistų darbo esmė yra gebėti visapusiškai įvertinti žmogaus gyvensenos ir lėtinių ligų rizikos veiksnius, parengti gyvensenos korekcijos ar sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos planą, motyvuoti ir įgalinti žmogų pokyčiams.
Turėti gyvensenos medicinos specialistus ar ne renkasi pačios gydymo įstaigos. Įstaiga, atsižvelgdama į savo pacientų ratą ir jų poreikius, gali savo nuožiūra formuoti šeimos gydytojo komandą, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas žmonėms. Tai reiškia, kad pagalba teikiama kompleksiškai, bendradarbiaujant šeimos gydytojui ir kitiems specialistams, siekiant stiprinti pacientų sveikatą ir padėti žmonėms išsaugoti gerą sveikatą kaip galima ilgiau. Kartu tai gali padėti trumpinti laukimo eiles pas šeimos gydytojus.
Priimti naujus šeimos gydytojo komandos narius, siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, leidžia ir finansavimas - šiemet padidinta tokių paslaugų metinė bazinė kaina bei įkainis už gerus darbo rezultatus.
Norintieji verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla turi būti įgiję gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją. Įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas žmogus, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį bei baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą.
Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į premjerą ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą dėl gyvensenos medicinos studijų programos.
Pasak jos, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad valstybė didina finansavimą gyvensenos medicinos specialistams, tuo pačiu mažindama biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, ir greičiausiai gydytojų atlyginimų didinimo sąskaita, tai kelia rimtų klausimų dėl šios studijų programos akreditavimo pagrįstumo bei kokybės ir galimos užsienio organizacijų, susijusių su pramone, įtakos politikams.
„Kyla klausimas, ar bandymas poliklinikose ir ligoninėse masiškai diegti sveikos gyvensenos specialistus nėra dirbtinis ir ar jis pagrįstas realiais poreikiais. Konsultacijas sveikatinimo klausimais pagal funkcijas teikia šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos centrai, kyla klausimas, kodėl prisireikė kurti naujus valstybės finansuojamus etatus LSMU programos, kuri, savo ruožtu, irgi kelia įvairių abejonių, absolventams. Valstybinės ligonių kasos skirti 10 mln. eurų iš PSDF biudžeto šiems specialistams įdarbinti verčiau būtų nukreipti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui“, - pažymi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA