Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Šiuo metu darbo santykiams galioja 20 proc. tarifas ir dauguma Lietuvos gyventojų moka būtent jį, nebent gauna ypač mažas pajamas. Tokiu atveju jiems yra taikomas neapmokestinamas pajamų dydis. Arti minimalios algos žmonės moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį“, – ketvirtadienį TV3 televizijai sakė G. Skaistė.
„Ir sakysime, kad erdvės Lietuvoje, kažkaip ypatingai mažinti stipriai pagrindinius mokesčius šiuo metu nėra“, – pridūrė ji.
Ministrė nemano, jog šiuo metu tarp politikų yra valios apsiimti vykdyti pokyčius, kurie būtų reikalingi užtikrinus universalų pajamų mokestį, kurio tarifas būtų žemiau 20 proc.
„Tokiu atveju reikėtų prisiimti įsipareigojimus kažkurioje kitoje srityje. Ir aš tokių ambicijų asmeniškai nelabai jaučiu iš politikų, kad norėtų kažkurią sritį didinti“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti Mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
G. Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį ketvirtadienį teigė, kad svarbiausia, jog Vyriausybės parengti mokestiniai pakeitimai būtų sėkmingai pateikti – tam, kad Lietuva įgyvendintų visus Europos Komisijos iškeltus reformų rodiklius ir gautų pilną ES finansavimą. Kol kas, įgyvendinus 31 iš 33 rodiklių.
Kiek truks parlamento diskusijos kitose įstatymų svarstymo stadijose, anot jos, yra „visiškai antraeilis dalykas“.