Lietuvoje kritiškai trūksta inžinierių: kuo gali pasitarnauti inžinerinis ugdymas?

Šiauliai

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

284483

Jau kurį laiką girdime, kad inžinierių trūkumas Lietuvoje artėja prie kritinės ribos. Ilgainiui ši situacija gali privesti prie rimtų pasekmių, stabdančių šalies ekonomikos augimą. Verslas jaunųjų specialistų laukia išskėstomis rankomis, viliodamas palankiomis darbo sąlygomis, didesniais atlyginimais, bet aukštosios mokyklos inžinerinių specialybių studentų antplūdžio nesulaukia. Specialistai sako, kad jaunuosius inžinierius reikia pradėti ugdyti dar mokykloje, sudarant sąlygas praktiniam mokymui verslo įmonėse, leidžiant jiems kryptingai tobulėti.

Gimnazija, orientuota į įgūdžius

30-ies metų jubiliejų mininčioje Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje besimokantys jaunuoliai dar mokyklos suole žino, kokią profesiją pasirinks – kryptingo inžinerinio ugdymo dėka, jie dar besimokydami gimnazijoje padeda rimtus pamatus būsimai karjerai.

Prieš penkerius metus inžinerinę kryptį pasirinkusi Simono Daukanto gimnazija šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį. Kaip teigia direktorius Vytautas Kantauskas, idėja kurti inžinerijos gimnaziją kilo siekiant atliepti miesto, o drauge ir visos šalies strategiją – pradėti rengti inžinierius, kurių Lietuvoje jau kurį laiką labai trūksta.

„Respublikoje yra ne viena inžinerijos gimnazija, tik jų inžinerinės programos įgyvendinimo kryptis truputi skiriasi nuo mūsų. Mes patys kūrėme savo ugdymo sistemą, kuri orientuota į įvairių įgūdžių ugdymą ir bendradarbiavimą su verslu. Pasižiūrėti, kaip kiti dirba yra vienas dalykas, o įgyvendinti – kitas. Džiugu, kad įgyvendinimas pavyko ir mes tik tobulėjame. Dabar jau mūsų ieško verslo atstovai, kitos gimnazijos semiasi patirties iš mūsų pavyzdžio. Į inžinerines klases ateina motyvuoti mokiniai, šiemet vykdėme atranką, nes vietų visiems norintiems neužteko“, – teigia direktorius.

Jis pabrėžia, kad dažnai į pirmąją gimnazijos klasę atėję mokiniai dar nežino, rodos, paprastų buitinių dalykų, o trečioje klasėje jau tvirtu žingsniu žengia į auditoriją pristatyti savo darbą, kuriam įgyvendinti reikėjo daug pastangų.

„Matome vaikų pokytį. Jie įgauna reikiamų gyvenime kompetencijų, tampa brandesni, pasitiki savo jėgomis, sugeba daug ką daryti, ne yra orientuoti ne tik į žinias, bet ir į įgūdžius“, – sako V. Kantauskas.

Per penkerius inžinerinio ugdymo metus gimnazija tobulino ir mokymosi bazę: šiuolaikiškai įsirengė chemijos, biologijos, fizikos, robotikos, programavimo laboratorijas, turi fotostudiją, modernius technologijų kabinetus. Informacinių technologijų kabinete įdiegta „SolidWorks“ projektavimo programa, 3D spausdintuvai.

„Aišku, be išorės pagalbos neišsiverstume. Turime didelį tinklą partnerių, kurių resursais naudojamės. Tai Šiaulių STEAM centras, Šiaulių techninės kūrybos centras, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Paskutinis mūsų strateginis partneris – Vilnius TECH. Esame pasirašę sutartį, tapome kaip strateginė mokykla. Jie ir savo baze, ir dėstytojais mums pagelbėja. Bendradarbiaujame ir su verslo įmonėmis: „Artilux NMF“, „TVC Solutions“, „Jupojos technika“, „Bodesa“. Paskutinė sutartis, pasirašyta su verslu – su „Ignitis“. Jie tikrai turi daug resursų ir galimybių. Nuolat plečiamės, didiname galimybes. Ne tik savo baze naudojamės, bet ir partnerių“, – sakė direktorius.

Inžinerija – visose pamokose

Greta bendrųjų dalykų, kurių yra mokoma kiekvienoje mokykloje, S. Daukanto inžinerijos gimnazijos mokiniai turi inžinerinės krypties dalykus: inžineriją, projektavimą, įvairias praktikas. Be to, pagal specializuotą ugdymo planą visuose ugdomuosiuose dalykuose yra integruota inžinerija. Ši sritis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. ugdomojo dalyko turinio. Kitaip tariant, bendrasis ugdymas prasiplečia į praktines veiklas ir į dar kelis tikslinius dalykus – inžineriją ir projektavimą.

„Tarpdalykinio bendradarbiavimo, integracijos yra labai daug. Kai kurie dalykai (pavyzdžiui, informacinės technologijos, matematika, gamtos mokslai, technologijos, dailė) savo turiniu prisideda prie tų inžinerinių sprendimų. Kiti – neatsiejami nuo aprašymo, pristatymo proceso. Juk mokiniai turi savo kuriamą produktą taisyklingai aprašyti, parengti anotacijas, reprezentacijas ne tik gimtąja, bet ir užsienio kalbomis. O kur dar reklaminiai dalykai? Čia įsipina ir muzika, ir dailė, ir vizualiniai sprendimai“, – apie inžinerijos integraciją pasakojo Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Riukienė.

Pasak jos, inžinerinis ugdymas prasideda nuo problemos, todėl per dalykų pamokas mokiniai mokosi pastebėti, išsikelti problemą, o per inžineriją ieško būdų, kaip pasitelkus dalykų žinias, praktinius įgūdžius tą problemą išspręsti.

„Inžinerija – tai toks mokslas, kuriame labai svarbu, kad žmogus gebėtų pamatyti problemą. Tai pirmas žingsnis. Šiais laikais mes gyvename labai patogiai ir jeigu nesusiduriame su kažkokiu trūkumu, tos problemos negebame įžvelgti. Problemos gali būti įvairios. Su pradedančiaisiais mokiniais problemas mokytojai formuluoja iš jų aplinkos. Pavyzdžiui, ką daryti, kad nepramigtumėte ryte, jeigu žadintuvas nepadeda. Čia prasideda kūrybiniai procesai, išmanumas, programavimo elementai. Paskui atsiranda globalinės problemos – tvarumas, energetinės problemos. Praeitais metais pirmokai gimnazistai išsikėlė problemą, gaminant daržovių maistą, sunaudoti absoliučiai viską nepaliekant atliekų. Atsirado ir įvairūs gaminiai, ir kompostai, ir trąšos“, – pasakojo I. Riukienė.

Partneriai ir rėmėjai – verslo įmonės

Pirmų klasių gimnazistai neformaliojo ugdymo užsiėmimuose turi galimybę išbandyti visas keturias sritis: robotiką, fiziką, biologiją, chemiją. „Tikslas – kad mokinys atsirinktų, kuri sritis jam yra artimesnė. Tai tarsi pirmas žingsnis į trečios gimnazijos klasės projekto rengimą“, – sakė gimnazijos neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Buivydienė.

Įgyvendinant inžinerinį ugdymą labai prisideda ir verslas. Vaikai lankosi įmonėse, dalyvauja pažintinėse veiklose, mokosi inžinerinio mąstymo metodikų.

„Antros klasės gimnazistai turi ilgalaikę praktiką UAB „Artilux NMF“. Jie ne tik stebi procesą nuo šviestuvo projektavimo iki atsiradimo, bei ten, kur galima pagal gamybos procesus, prisideda prie konkretaus darbo. Drauge jie susikuria savo išmanaus šviestuvo prototipą arba net patį šviestuvą. Nuo projekto iki idėjos įgyvendinimo“, – sakė I. Riukienė.

Trečios klasės gimnazistai jau renkasi konkrečią inžinerijos sritį ir toje srityje kuria ilgalaikį inžinerinį projektą, kuris tęsiasi 1,5 metų. Mokinių projektus, jų įgyvendinimą remia verslo įmonės.

„Mokinių užduotis – susirasti rėmėjus, įtikinti paremti idėjos įgyvendinimą. Jie patys eina ieškoti rėmėjų, netgi į tas įmones, su kuriomis mes nebendradarbiaujame. Taip mokiniai įgyja komunikacijos, idėjos pateikimo, įtikinėjimo, prioritetinių tvarkų išgryninimo kompetencijų. Jeigu dažnai sakoma, kad mokykla nerengia vaiko gyvenimui, tai čia vyksta gyvenimas. Juk tik per veiklas, per darbą galima gauti įgūdį“, – sakė direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Verslas auginasi jaunuosius inžinierius

Inžinerinis ugdymas dažnai lemia ir profesijos pasirinkimą. Gimnazijos direktorius sako, kad retas mokinys, ketverius metus gilinęsis į šią sritį, renkasi kitokią kryptį. Tai tarsi profesinio kelio pradžia, pirmieji žingsniai susipažįstant su tuo, kuo nori dirbti ateityje. „Natūralu, kai žmogus kažką moka, pasitiki savo jėgomis ir stengiasi toliau ta kryptimi eiti, neieško kažko naujo, o atranda save, savo gabumus ir pasirenka tos pačios krypties specialybę.“

Taip išvengiama blaškymosi, svarstymų, kokią specialybę rinktis, abejonių dėl savo pasirinkimo – inžinerija jau išbandyta, „pasimatuota“, tad jaunuolis gali jaustis užtikrintai. Studijų pasirinkimas – tai lyg tęstinumas to, kas pradėta, tolesnio kelio pradžia, kitas etapas.

Dar vienas privalumas – gimnazijoje užmegztas ryšys su verslo įmonėmis dažnai išauga į tvirtą bendradarbiavimą. Įmonės remia mokinių projektus, studentams sudaro sąlygas atlikti praktiką, matydami potencialą, skiria stipendijas studijoms, garantuoja darbo vietą.

„Verslas auginasi jaunuosius inžinierius, sudaro sutartis, kad po studijų jie sugrįžtų pas juos dirbti. Ir tai yra dar viena paskata vaikams rinktis būtent inžinerinę kryptį. Ką studijuos jau nebeklausiame: vienas – į statybas, kitas – į chemiją, robotiką“, – teigia S. Daukanto inžinerijos gimnazijos pavaduotoja ugdymui.

Ji pabrėžia, kad mokytis inžinerijos gimnazijoje nėra lengva. Tenka išmokti planuoti laiką, nes programa išsiplečia gerokai už pamokų ribų, labai daug sprendimų, pagrįstų loginiu mąstymu, be to ir atsakomybės didesnės. Mokinys yra atsakingas ne tik už sako mokymąsi, bet ir už tuos žmones kurie į tave investuoja. Visgi visos veiklos tai lyg tęstinumas to, ko mokomasi pamokose, nekalbant apie papildomas kompetencijas, pažinčių tinklo kūrimą, atsiveriančias galimybes jau nuo gimnazijos ribų.

„Mes duodame vaikams tai, kas bus naudinga gyvenime. Ruošiame juos gyvenimui. Džiugu, kad baigę mūsų gimnaziją, mokiniai gali sėkmingai įgūdžius ir įgytas kompetencijas panaudoti gyvenime ir patirti sėkmę. Džiaugiamės, kad mes galime savo mokiniams sudėti didelį bagažą, kuris tikrai bus naudingas ir jie galės toliau sėkmingai vystyti savo karjerą. Tai yra mūsų misija. Augame, kad augtų Šiauliai“, – sakė gimnazijos direktorius V. Kantauskas.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt