Lietuvoje – kone didžiausios nekilnojamo turto palūkanos Europoje: permokame dešimtimis tūkstančių eurų

Vilnius

Naujos statybos daugiabutis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

181824

Nekilnojamo turto paskolos palūkanos Lietuvoje – vienos aukščiausių Europoje.

2020-aisiais žemyno šalims susidūrus su koronaviruso krize NT palūkanų normos visoje Europoje krito iki rekordinių žemumų. Tokiose šalyse kaip Vokietija, Danija ar Suomija gyventojai už savo NT paskolas šiandien moka vidutiniškai 1 proc. palūkanų. „Wall Street Journal“ rašo, jog Portugalijoje NT paskolos palūkanos pasiekė tokias žemumas, kad ne klientai moka bankams, o atvirkščiai – bankai perveda pinigus paskolas pasiėmusiems savo klientams.  Tuo tarpu Lietuvoje NT palūkanų norma siekia vidutiniškai 2,2-2,4 proc. ir mažėja tik labai nežymiai. Didesnes palūkanas už lietuvius Europos Sąjungoje moka tik lenkai, graikai ir airiai.

Tai reiškia, jog už 100 000 eurų siekiančią paskolą Lietuvoje esant dabartinėms palūkanų normoms per 30 metų paskolos laikotarpį sumokėsime keliasdešimt tūkstančių eurų daugiau nei Vokietijos gyventojas už tokią pačią paskolą. Skirtumas stulbina, ypač turint omenyje tai, jog minimali mėnesio alga Vokietijoje yra kelis kartus didesnė nei Lietuvoje ir siekia apie 1,6 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.

Kilus koronaviruso krizei ir baiminantis 2008-ųjų scenarijaus, Europos Sąjunga deda visas pastangas, jog šalių ekonomika ir toliau klestėtų – milijardiniai pagalbos paketai nuo koronaviruso padarinių kenčiantiems verslams užtikrino, kad darbdaviai ir toliau išlaikytų darbo vietas. Nemenkai pastiprintas buvo ir statybų sektorius, o tai leido ir toliau gyvuoti NT sektoriui. Europos centrinis bankas ir toliau išlaikė neigiamas palūkanų normas, tačiau tai didelės įtakos Lietuvos NT palūkanų normoms neturėjo.

Etaplius.lt paklausė didžiųjų Lietuvos bankų ekonomistų, kodėl palūkanų normos Lietuvoje yra daugiau nei dukart didesnės nei „geriau gyvenančiose“ ES valstybėse.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas:

v-simkus-2-0.png

„Palūkanų normų skirtumus tarp šalių gali lemti įvairūs veiksniai. Skirtingas rizikos profilis, rinkos struktūra, vyraujantis bankų finansavimosi modelis ar net rinkos dydis.

Pastaruoju metu buvo stebima tendencija, kad gyventojai skolinasi santykinai daugiau būstui įsigyti. Vidutinės paskolos vertė nuosekliai didėja link maksimaliai leistinos 85% nuo perkamo turto ribos. Didesnis finansinis svertas beveik visada reiškia ir didesnes palūkanas.

Palūkanos vartotojams priklauso ne tik nuo centrinio banko nustatomų palūkanų normų, bet ir nuo kiekvienos šalies kreditingumo. Lietuva ir kitos Baltijos šalys kol kas neprilygsta kreditingumu Vokietijai, Suomijai ar kitoms vakarų Europos senbuvėms, tai reiškia, kad bankams finansavimasis rinkose tampa vidutiniškai kiek brangesnis ir tai šiek tiek atsispindi ir galutinėje pinigų kainoje.

Su tuo susijęs ir šalies dydžio faktorius. Didelėse išsivysčiusiose šalyse, su giliomis finansų rinkomis finansinės institucijos gali pasiekti didesnę masto ekonomiką ir tai leidžia joms pelningai pasiūlyti geresnes palūkanas vartotojams. Panašias tendencijas matome ir Baltijos šalių kontekste, palūkanos Lietuvoje, įprastai yra palankiausios lyginant su Latvija ir Estija.“

Dovydas Poderis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas:

rodyti.jpeg

„Nors Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos yra didesnės nei daugelyje euro zonos valstybių, jos šiuo metu nėra itin aukštos. Dabar palūkanų normos siekia apie 2,2 proc., o istoriškai žemiausias fiksuotas palūkanų lygis buvo 1,7 proc. 2015 m. Be to, šiuo metu būsto palūkanų normos yra bent dvigubai mažesnės nei 2007-2008 m.

Palūkanų normų skirtumus tarp euro zonos valstybių lemia daugelis veiksnių, tokių kaip ekonominė padėtis, infliacija, situacija būsto rinkoje, namų ūkių rizikingumas. Svarbi yra ir bankų konkurencija. 2020 m. sparčiau būstą kredituoti Lietuvoje pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai, tad Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu bendras būsto paskolų srautas yra mažiau susikoncentravęs keliuose bankuose. Keli rinkos dalyviai Lietuvos banko atliekamoje bankų apklausoje pažymėjo, kad būtent dėl padidėjusio konkurencinio spaudimo 2020 m. pabaigoje mažino būsto paskolų palūkanų normas. Tai lėmė, kad 2020 m. gegužę iki 2,5 proc. išaugusios būsto palūkanų normos per metus sumažėjo dešimtadaliu (apie 0,3 proc.

Be to, nors palūkanų normos Lietuvoje yra aukštesnės nei daugelyje kitų euro zonos valstybių, panašios palūkanų normos vyrauja visose Baltijos šalyse, t. y. svyruoja tarp 2,2-2,5 proc., o tai rodo, kad Lietuvoje palūkanų normos yra artimos regiono vidurkiui.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt