Lietuvoje Jūrininkų diena nešvenčiama

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

89081

Pasaulyje birželio 25 d. minima kaip Tarptautinė jūrininkų diena. Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, reikėtų imtis iniciatyvos, kad bent jau Klaipėdoje ši diena būtų kaip nors pažymima.

Tarptautinė jūrų organizacija (angliškas trumpinys - IMO) pasiūlė birželio 25 dieną minėti kaip Tarptautinę jūrininkų dieną. Jūrinėse valstybėse ji vienokiu ar kitokiu būdu minima, būna organizuojamas jūrininkų pagerbimas, tačiau Lietuvoje - ne.

Apie du trečdalius Tarptautinės darbo organizacijos, įkurtos 1919 metais, priimtų konvencijų ir rekomendacijų yra jūriniais klausimais. Daugiau kaip 80 proc. visų krovinių yra gabenama laivais. Jūrininko profesija visame pasaulyje yra išskirtinė savo darbo sąlygomis. Todėl priimtas sprendimas pagerbti jūrininkus, skiriant jų dieną.

„Gal kada nors ir pradėsime švęsti. Jau svarstome pradėti kelti šį klausimą. Esame tą dieną įtraukę į atmintinų jūrinių datų sąrašą. Šventei organizuoti reikalingos lėšos, suinteresuotų žmonių grupė. Gal to galėtų imtis jūrinės organizacijos ar įmonės? Reikia iniciatyvos ir laiko“, - sakė P. Bekėža.

Lietuvoje jūrininkų, turinčių galiojančius jūrinius dokumentus, yra daugiau kaip 7 600. Be abejo, jų yra gerokai daugiau, nes kai kurie šį sunkų darbą dirba ir neturėdami diplomų, pavyzdžiui, kruiziniuose laivuose kaip aptarnaujantis personalas.

Paklaustas, kuo šiuo metu gyvena Lietuvos jūrininkai, P. Bekėža atsakė: „Yra nemažai iki šiol neišspręstų klausimų, nesutvarkyti visi teisės aktai. Dar daug kas nepadaryta iš to, ko reikalauja tarptautinė konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, neišspręstas klausimas ir dėl įdarbinimo agentūrų. Lietuvos transporto saugos administracija nekontroliuoja, ar laikomasi Lietuvos įstatymo įdarbinant Lietuvos laivuose trečiųjų šalių jūrininkus. Neišspręsta ir skirtingo gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos jūrininkams problema. Tik tų, kurie dirba Europos ekonominės erdvės šalyse registruotuose laivuose, pajamos neapmokestinamos, o kitų apmokestinamos. Sveikatos draudimas irgi skirtingas mūsų šalies jūrininkams. Dabar, sumažėjus žmonių skaičiui Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente, išlenda įvairių problemų, nes darbuotojai nespėja atlikti savo darbų. Tikėtina, kad klausimų ateityje tik daugės.“

Lietuvos jūrininkai dirba įvairių šalių laivuose, plaukioja pasaulio vandenynais ir jūromis. Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas kapitonas Juozas Liepuonius šiuo metu yra ginkluotosios apsaugos laive „Python 191“, į Klaipėdą grįš tik liepos viduryje.

„Python 191“ - tai naujas Singapūre pastatytas laivas, skirtas, pasak pono Juozo, kovoti su blogiukais (piratais, teroristais) Gvinėjos įlankoje. Laivo iliuminatoriai ir bortai padengti specialia danga, apsaugančia nuo kulkų. Maksimalus laivo greitis - 39 mazgai.

Kaip rašo J. Liepuonius, laivo plaukimo maršrutas Singapūras-Mauricijus (Port Luisas)-PAR-Port Elizabeth ir Warri uostas nuostabioje korupcinėje Nigerijos valstybėje.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt