Lietuvoje duris atvers pirmoji svirplių auginimo ferma

Vilnius

Pixabay.com

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

63233

Kitų metų pradžioje bendrovė „Maistinių vabzdžių ferma“ oficialiai pradės Lietuvoje dar neregėtą, tačiau kaimyninėse šalyse pasiteisinusią ir sparčiai besiplečiančią veiklą - maistinių svirplių auginimą. Vilniaus apskrityje Buivydžių kaime esančiame maždaug 800 kv. m dydžio pastate jau netrukus bus sukurtos visos šiai veiklai tinkamos sąlygos. Į fermos patalpų įrengimą ir reikalingo inventoriaus įsigijimą investuota beveik 150 tūkst. eurų.

„Iš pradžių ji nebus labai didelė, tačiau sėkmingai klostantis aplinkybėms mes tikrai plėsimės ir veikiausiai auginsime ne tik svirplius“, - teigia svirplių fermos savininkas Andrius Stanislovaitis.

Planuojama, kad ferma neužims iš karto viso turimo ploto, tačiau laikui bėgant plėsis.

Europoje vis dažniau prabylama apie paru„Iš pradžių ji nebus labai didelė, tačiau sėkmingai klostantis aplinkybėms mes tikrai plėsimės ir veikiausiai auginsime ne tik svirplius“, - teigia svirplių fermos savininkas Andrius Stanislovaitis.

Planuojama, kad ferma neužims iš karto viso turimo ploto, tačiau laikui bėgant plėsis.

Europoje vis dažniau prabylama apie paruoštus valgyti vabzdžius, ir vis daugiau smalsuolių ryžtasi išbandyti tokį neįprastų ingredientų patiekalą. Daugumai Lietuvos gyventojų tai dar vis skamba itin egzotiškai.

Tačiau Estijoje ar Suomijoje per pastaruosius porą metų svirplių produktai maisto pramonėje išsikovojo savo vietą - Suomijoje šiuo metu svirplių paklausa jau lenkia pasiūlą.

Svirpliai yra tikras baltymų, kalcio, geležies, skaidulų ir sveikųjų riebalų šaltinis. Dėl naudingų medžiagų gausos svetur yra gaminami ir pardavinėjami įvairių rūšių batonėliai, baltymų mišiniai, įvairūs užkandžiai ir net saldainiai ar traški duonelė, kurių sudėtyje yra svirplių.

Kepant konditerinius gaminius neretai įprastus miltus keičia šių vabzdžių miltais ar įmaišo jų tik pasirinktą dalį. Pavyzdžiui, Suomijoje į tam tikros rūšies duoną įmaišomi keli procentai svirplių miltų. „Tai skonio nekeičia, tačiau maistinė vertė kur kas didesnė nei įprastai paruošto kepinio“, - teigia įmonės direktorius.

Pagrindinė bendrovės „Maistinių vabzdžių ferma“ tiekiama produkcija - svirplių miltai. Per pirmuosius gyvavimo metus jų pagaminti numatoma iki 2 tonų.

„Planuojame bendradarbiauti su šalimis, kuriose maistinių svirplių paklausa sėkmingai auga: Estija, Suomija, Anglija, Vokietija ir Prancūzija“, - sakė A. Stanislovaitis.

Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama, kad valgomų vabzdžių rūšių yra kiek mažiau nei 2 tūkst., ir reguliariai jais besimaitinančių žmonių skaičius jau perkopia 2,5 mlrd., o dėl to ir gamintojų gretos tik didėja. oštus valgyti vabzdžius, ir vis daugiau smalsuolių ryžtasi išbandyti tokį neįprastų ingredientų patiekalą. Daugumai Lietuvos gyventojų tai dar vis skamba itin egzotiškai.

Tačiau Estijoje ar Suomijoje per pastaruosius porą metų svirplių produktai maisto pramonėje išsikovojo savo vietą - Suomijoje šiuo metu svirplių paklausa jau lenkia pasiūlą.

Svirpliai yra tikras baltymų, kalcio, geležies, skaidulų ir sveikųjų riebalų šaltinis. Dėl naudingų medžiagų gausos svetur yra gaminami ir pardavinėjami įvairių rūšių batonėliai, baltymų mišiniai, įvairūs užkandžiai ir net saldainiai ar traški duonelė, kurių sudėtyje yra svirplių.

Kepant konditerinius gaminius neretai įprastus miltus keičia šių vabzdžių miltais ar įmaišo jų tik pasirinktą dalį. Pavyzdžiui, Suomijoje į tam tikros rūšies duoną įmaišomi keli procentai svirplių miltų. „Tai skonio nekeičia, tačiau maistinė vertė kur kas didesnė nei įprastai paruošto kepinio“, - teigia įmonės direktorius.

Pagrindinė bendrovės „Maistinių vabzdžių ferma“ tiekiama produkcija - svirplių miltai. Per pirmuosius gyvavimo metus jų pagaminti numatoma iki 2 tonų.

„Planuojame bendradarbiauti su šalimis, kuriose maistinių svirplių paklausa sėkmingai auga: Estija, Suomija, Anglija, Vokietija ir Prancūzija“, - sakė A. Stanislovaitis.

Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama, kad valgomų vabzdžių rūšių yra kiek mažiau nei 2 tūkst., ir reguliariai jais besimaitinančių žmonių skaičius jau perkopia 2,5 mlrd., o dėl to ir gamintojų gretos tik didėja.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt