Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Migrantai / Marius Morkevičius/ELTA
EtapliusŠaltinis: BNS
Pasak jo, darbdaviams neįtinka tūkstančiai jiems tarpininkaujant į Lietuvą pakviestų užsieniečių, be to, institucijos nežino, kiek šalyje tokių žmonių yra.
Anot žurnalistų kalbintų atvykėlių iš Centrinės Azijos, dideles pinigų sumas pasiskolinę ir į Lietuvą atvykę užsieniečiai likę be darbo stengiasi dirbti nelegaliai, o jei jiems panaikinamas leidimas gyventi, jie išvyksta kitur – pavyzdžiui, į Vokietiją ar Šveicariją.
Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai gali gauti tik turint darbdavių tarpininkavimo raštus, o netekę darbo privalo per dvi savaites palikti Šengeno erdvę.
Migracijos departamentas 96 įmonėms draudžia teikti tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo, įtariant jas savo veiksmais prisidedant prie nelegalios migracijos. Pasak LRT Tyrimų skyriaus, viena tokių bendrovių yra logistikos įmonė „Vlantana“, per paskutinį pusmetį neįdarbinusi arba greitai atleidusi 126 užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo.
Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė Tyrimų skyriui sakė, jog vairuotojai iš Centrinės Azijos dažniausiai būna išnaudojami priverstiniam darbui.
Pasak LRT Tyrimų skyriaus, 53,1 proc. visų Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (72,2 tūkst. asmenų), iš kurių 16,4 tūkst. – iš Vidurinės Azijos. Jų pateiktais Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 metų pradžioje Lietuvoje dirbo 140,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių 53,1 proc. – transporto ir saugojimo sektoriuje (72,2 tūkst.).