Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Trečiadienį Lietuvoje baigia galioti prieš du mėnesius dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Vyriausybė savo ruožtu planuoja siūlyti Seimui priimti naują nutarimą, kad šis režimas dar galiotų nuo balandžio 22-osios iki birželio 29-osios imtinai.
„Vyriausybei bus pateiktas Vidaus reikalų ministerijos parengtas nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Siūloma, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo balandžio 22-osios 00 val. ir galiotų iki birželio 29 dienos 24 valandos“, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau sakė, kad pagrindai tęsti nepaprastąją padėtį lieka nepakitę.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu, išaugo jų pasitraukimo iš savo valstybių tikimybė, be to, „stebima suintensyvėjusi asmenų veikla nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų prieigose, įskaitant galimą informacijos rinkimą“.
„Užtikrinant sustiprintą sienos apsaugą ir įvertinant potencialias grėsmes, būtina sudaryti prielaidas užkirsti kelią neteisėtam asmenų (įskaitant galimus „žaliuosius žmogeliukus“) patekimui į Lietuvos Respubliką, kartu užtikrinant humanitarinį nuo karinės agresijos besitraukiančių asmenų įleidimą“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Kita vertus, skelbiant naują nepaprastąją padėtį siūloma atsisakyti buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojant šiam draudimų incidentų dėl to nefiksuota, be to, esant poreikiui minėtų tikslų būtų galima pasiekti baudžiamojo proceso priemonėmis.
Tačiau siūloma palikti draudimą retransliuoti ir platinti internete Lietuvos teritorijoje Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas, kitas atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Taip pat ketinama palikti draudimą organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.
Anot projekto, neketinama atsisakyti ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji galioja iki balandžio 20-osios imtinai.
Vienos dienos pertrauka bus padaryta, kad būtų galima ketvirtadienį priimti Konstitucijos pataisas.
Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų įteisinimo. Taip pat galutinio balsavimo laukia Konstitucijos pataisos dėl amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
BNS