Lietuvoje atsiranda daugiau teisinio aiškumo dėl kriptovaliutų

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

48152

Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, sureagavusi į kriptovaliutų įtaką finansų rinkoms bei parengusi oficialų operacijų, susijusių su kriptovaliutų apyvarta, apmokestinimo paaiškinimą. Po ilgų vidinių diskusijų Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaras parengtas atsižvelgiant į vykstančius procesus pasaulyje, praktikoje besikuriančias naujas atsiskaitymo priemones ir jis neabejotinai įneš daugiau aiškumo dėl mokesčių įstatymų nuostatų taikymo veiklai, susijusiai su kriptovaliutomis, ICO ir žetonais (angl. tokens).

Kalbant apie kriptovaliutas, dažniausiai minimos bitcoin, ethereum, ripple, litecoin, NEM, Monero ir kitos. VMI nuomone, mokesčių požiūriu, kriptovaliuta visada bus laikomas toks instrumentas, kuris savo savybėmis bus analogiškas šioms kriptovaliutoms. Tam tikrais atvejais kriptovaliuta, mokesčių požiūriu, gali būti pripažintas ir kitoks instrumentas, pavyzdžiui, tam tikros rūšies žetonas. Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų požiūriu pagal vykdomų sandorių turinį ir ekonominę prasmę, kriptovaliuta pripažįstama trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už prekes ir paslaugas arba laikomas parduoti, o PVM tikslais kriptovaliuta laikoma tokia pat valiuta kaip eurai, doleriai ir pan. VMI paaiškinimas naudingas ir tuo, kad aptariamos ir ICO metu išleidžiamų žetonų rūšys, t. y. vertybinių popierių pobūdžio (angl. security tokens), prekių ir paslaugų (angl. utility tokens) bei galima trečia rūšis žetonų, kuriai priklauso tie žetonai, kurių negalime laikyti nei vertybinių popierių (finansinio) pobūdžio, nei prekių ar paslaugų žetonais.

ECOVIS audito partneris Lietuvoje Aidas Ramanauskas atkreipia dėmesį, kad vertinant, kokiai rūšiai priklauso žetonas, yra vertinamos konkretaus žetono savybės, aprašytos žetonų platinimo dokumentuose. Svarbu pažymėti tai, jog Lietuvos bankui pripažinus žetoną vertybiniu popieriumi, toks žetonas mokesčių tikslais bus laikomas vertybiniu popieriumi, tačiau galimos situacijos, kai net jeigu Lietuvos bankas ir nepripažins žetono vertybiniu popieriumi,toks žetonas vis tiek gali būti laikytinas vertybiniu popieriumi visų arba tik tam tikrų mokesčių požiūriu.

VMI atkreipia dėmesį, kad mokestinė veikla, susijusi su kriptovaliutomis ir žetonais, buhalterinėje apskaitoje turi būti registruojami naudojant eurą. Aktualu yra tai, jog kriptovaliutų (ar žetonų) ir euro keitimo santykio jokie teisės aktai nereglamentuoja, o tai sąlyginai yra rizika, kadangi kriptovaliutos arba žetonų kursas gali labai ženkliai kristi per itin trumpą laikotarpį, todėl kiekvienas asmuo savo apskaitos politikoje turėtų nusistatyti ne tik šaltinį, bet tuo pačiu ir laiko momentą, kuriuo užfiksuotas kursas bus naudojamas apskaitai vesti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad VMI nuomone, mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, ar su įmone ir gyventoju, vykdančiu individualią veiklą, atsiskaitoma kriptovaliuta, ar grynaisiais pinigais, ar banko pavedimu - įtraukti juos į apskaitą vis tiek privaloma.

Remiantis VMI paaiškinimu, vienetui pasigaminus kriptovaliutą, pelno mokesčio požiūriu, mokesčio bazė neatsiranda, tačiau kai asmuo pagamintą kriptovaliutą parduoda, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, apmokestinamosiomis pajamomis turėtų pripažinti sumą, apskaičiuotą iš virtualiosios valiutos pardavimo kainos atėmęs jos pasigaminimo kainą. Dokumentai, kuriais būtų galima pagrįsti pajamas ir sąnaudas, turi būti tokie, kad jie kartu su privalomais rekvizitais sudarytų tokią visumą, kuri įrodo ir patvirtina, kad operacija įvyko.

Kalbant apie Gyventojų pajamų įstatymo nuostatų taikymą, atkreiptinas dėmesys, jog kriptovaliuta yra laikytina turtu, todėl, kai gaunamos atsitiktinės kriptovaliutos pardavimo pajamos, jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Svarbus aspektas gyventojams, kurie užsiima veikla, susijusia su kriptovaliutomis, tačiau tai nėra jų nuolatinė veikla, tas, jog su tokių kriptovaliutų pardavimu susijusių išlaidų ir/arba savikainos skirtumas per kalendorinius metus neviršijantis 2 500 eurų, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinimas. Įdomu tai, kad gyventojai gali teikti kriptovaliutos vadinamąsias kasimo (angl. mining) paslaugas kitiems asmenims naudodami savo turimą techninę įrangą (pvz. išnuomojant ir pan.) ir / arba naudodami paslaugos gavėjo techninę įrangą, ir pan. Tokiais atvejais, kai gyventojai teikia virtualios valiutos kasimo paslaugas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo tikslais laikoma, kad gyventojai vykdo individualią veiklą. Kaip ir juridinių asmenų atžvilgiu, taip ir fiziniams asmenims yra aktualu tai, jog ūkinę operaciją būtų galima pagrįsti atitinkamais apskaitos dokumentais.

VMI nurodo, kad kriptovaliutos laikymas atsiskaitymo priemone PVM tikslais nepriklauso nuo to, kaip tokią valiutą traktuoja Lietuvos bankas. Remiantis ES teisingumo teismo praktika, jeigu sandorio šalys pripažįsta kriptovaliutą kaip teisėtą atsiskaitymo priemonėms alternatyvią atsiskaitymo priemonę, tokia virtuali valiuta PVM tikslais laikytina sutartine atsiskaitymo priemone, o sandoriai, susiję su ja, - finansiniais sandoriais. Pažymėtina, kad jeigu sandorio šalys už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) atsiskaito žetonais, kurie neatitinka aukščiau nurodyto virtualiosios valiutos apibrėžimo, tokie žetonai PVM tikslais nelaikomi kriptovaliuta. VMI nuomone, esminis kriptovaliutos traktavimo PVM tikslais skirtumas nuo tokios valiutos traktavimo Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio tikslais yra tas, kad PVM tikslais tokia virtualioji valiuta niekada nebus laikoma trumpalaikiu turtu.

Jei žetonas suteikia jo turėtojui teisę gauti jį išleidusio asmens pelno ar turto dalį, PVM atžvilgiu jis laikomas finansiniu instrumentu, o jei už žetonus suteikiama teisė įsigyti prekes ar paslaugas su nuolaida, žetonas PVM tikslais laikomas kuponu, tuo metu pats žetonų išleidimas nėra nei prekių, nei paslaugų teikimas, todėl, VMI išaiškinimu, jis nėra PVM objektas ir nėra apmokestinamas PVM. Jei žetonai Lietuvos teritorijoje platinami kaip finansinės priemonės, jie PVM taip pat nėra apmokestinami, o jei PVM atžvilgiu jie platinami kaip kuponai, tuomet viskas priklauso nuo kupono rūšies.

VMI taip pat išaiškino, kad virtualios valiutos „kasimas“ neturi būti apmokestinamas PVM, kadangi „kasimo“ metu nėra teikiamos jokios paslaugos ir prekės.

„Aiškus mokestinių aspektų išaiškinimas dėl ICO, kriptovaliutų ir žetonų neabejotinai didina Lietuvos galimybes sulaukti dar didesnio finansinių technologijų investuotojų dėmesio“, - teigia auditorius A. Ramanauskas.

Pasak jo, VMI paaiškinimas leidžia jau veikiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims aiškiau suprasti, kokiais atvejais kyla būtinybė mokėti priklausančius mokesčius, kaip tai turi būti apskaitoma ir kiti mokesčių atžvilgiu svarbūs klausimai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt