Lietuvių pasiruošimas gimdymui – lyg Afrikoje

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

240902

„Daktare, kaip džiaugiuosi, kad lankau jūsų kursus. Jūs gi mane priėmėte“, – tokius ne kartą girdėtus žodžius ir šią savaitę išgirdo garsusis gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta. Iki liepos 30 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.) prie Bridvaišio ežero vyksta šeimų stovykla, kurioje Prenatalinės psichologijos asociacijos prezidentas, prieš 30 metų pradėjęs ruošti moteris gimdyti su šypsena, dabar atsakingos tėvystės jau moko mokinių vaikus.

Susipažįsta dar prieš gimdymą

Penkerius metus kiekvieną vasarą į Tytuvėnų poilsiavietę „Sedula“ suvažiuoja per šimtą šeimų su vaikais iš visos Lietuvos, net Vokietijos, Šveicarijos ir kitų šalių. Susipažinę, lankydami Nėščiųjų sveikatingumo mokyklą „Mama, tėtis ir aš“ – seniausiai veikiančią, dar 1988 m. įkurtą mokyklą šalyje, vėliau susitikdami įvairiuose kūdikių priežiūros kursuose, tėčiai ir mamos tęsia draugystę, besidalydami tėvystės malonumais, galvos skausmais ir išeitimis iš jų vasaros stovyklose.

Šiemet stovykla surengta jau 29-ąjį kartą, o patys stovyklautojai atviri: būti išmintingais tėvais, harmoningai auginti vaiką, saugoti šeimą reikia mokytis visą gyvenimą. Mokykloje vaikai mokomi įvairiausių dalykų, bet paties svarbiausio, su kuriuo susiduria kiekvienas, – gimdyti vaikus, juos auklėti, saugoti šeimą – mokyklose, deja, nemokoma.

Šiaulietis Vitalis Lebedis, stovykloje su šeima laiką leidžiantis nuo 2006-ųjų, sako, kad šeimos su didžiausiu džiaugsmu vyksta į dvi savaites trunkančią stovyklą. Seniau stovyklos vykdavo Molėtų, vėliau Švenčionių apylinkėse, Trakų rajone, o dabar persikėlė į Šiaulių apskritį.

„Čia visi neria nuo ryto iki vakaro į visokias veiklas. Yra rutininių dalykų – mažylių mankštos, paaugėlių mankštos, aerobika, mankšta vandeny, pietų metas, o vakarop rengiamos varžybos: badmintono, netradicinio futbolo turnyras, orientacinis bėgimas, pasagų mėtymo, keptuvių svaidymo varžybos, madų šou, dainų vakarai“, – sako Vitalis, šypsodamasis, kad šeimos susipažino dar prieš kūdikių gimimą mokyklėlėse Vilniuje arba Kaune. Ten susipažino ir su gydytoju R. Šemeta bei jo bendražyge Kristina Kirijenko, kuri dažniausiai konsultuoja šeimas po gimdymo.

Jei namuose mamai kyla klausimų dėl jos pačios ar kūdikio, net naktį gali paskambinti Kristinai ir pasikonsultuoti. Lyg tikrai 112 tarnybai. „Ji – greitoji pagalba visais kūdikių auginimo klausimais, taip pat yra kūdikių mankštų mokytoja. Į Šiaulius Kristina atvažiuodavo pas kelias susiorganizavusias šeimas, rodydavo, kaip kūdikį masažuoti, mankštinti, maudyti vonioje, kaip kūdikiui nardyti ir kt.“ – kalba vyras.

Kadangi sąmoningos tėvystės mokyklos lankytojai jau augina būrį paauglių, R. Šemeta paskaitas ėmė rengti ir jiems – būsimiems tėvams.

Audronio Rutkausko nuotr.

Šiemet stovykla surengta jau 29-ąjį kartą, o patys stovyklautojai atviri: būti išmintingais tėvais, harmoningai auginti vaiką, saugoti šeimą reikia mokytis visą gyvenimą.

Gautos žinios – neįkainojamos

Seniau šeimų stovyklos organizavimo reikalais rūpinosi mokyklos įkūrėjai, o dabar rūpesčius perėmė patys tėvai. Viena organizatorių – Lina Venslovaitė iš Kauno – atvirauja, kad pačios šeimos organizuoja visas veiklas. Kviesti sporto instruktorių ar lektorių ne visada pavyksta, tačiau kartais būna ypatingų „svečių dienų“. Antradienį, pavyzdžiui, mankštas stovyklautojams rengė dr. doc. iš Sporto universiteto – Simona Pajaujienė.

„Smagiausias šeimų gyvenime procesas – nuo vaiko iki senelio visi dalyvauja varžybose. Tada pasimato šeimos santykiai, gebėjimas įveikti stresą. Stovyklos tikslas – susiburti ir dalytis patirtimi. Neišsiskirstyti tiems, kurie susidraugavo nuo jų vaikų gimimo“, – sako Lina.

Moteris stovyklas lanko nuo pirmųjų metų, dabar jas rengia drauge su Daiva Statkevičiene ir tikina, kad Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje gautos žinios – neįkainojamos. Ji pati, pavyzdžiui, galvojo, kad mama tikrai ne visada gali maitinti kūdikį pati, kad gimdyvė pieno gali ir neturėti. „R. Šemeta davė suvokimą, kad kiekviena mama gali vaiką pati maitinti. Maitinau iki dvejų metų“, – šypteli pašnekovė.

66 proc. lietuvių gimdo, nelankiusios kursų

Radviliškio rajone, Linkaičiuose, gimęs R. Šemeta – dabar jau 85-erių gydytojas – atvirauja ne kartą lankęsis Šiauliuose, nėščiųjų mokyklose, skaitęs paskaitas. Ir jam ne paslaptis, kad dabar dažnos besilaukiančios moters svajonė – užmigti, o pabudus jau turėti kūdikį.

„Pasakysiu tikrą atvejį. Mokykloje skiriu besilaukiančioms moterims užduotį – parašyti raštu „Mano svajonių gimdymas“. Prieš tai paaiškinu, apie ką rašyti: kad reikia nurodyti visus penkis pojūčius, pabandyti mintyse išjausti gimdymo procesą. Esu išleidęs knygą „Gimdymas su šypsena“, kurioje spausdinu 25 laiškus moterų, kurios gimdė pagal mūsų sukurtą sistemą. Patariu mokinėms paskaityti, ką gimdyvės darė, kad gimdė su šypsena. Viena moteris man ir parašė, kad jos svajonių gimdymas – vakare nueiti miegoti, o ryte rasti šalia savęs gimusį vaikutį, laukiantį, kol jį pamaitins. Svajonės lyg pasakoje apie auksinę žuvelę“, – nusijuokia gydytojas.

R. Šemeta sako, kad pastaruoju metu kilęs judėjimas, kai moterys reikalauja teisės gimdyti, darant cezario pjūvį, rodo dideles problemas mūsų respublikoje.

„Norint kažką daryti, pirmiausia reikia mokėti. Tačiau net 66 proc. mūsų šalies moterų gimdo nelankiusios kursų, o 19 proc. iš viso nežino, kad tokie kursai egzistuoja. Į tokią informaciją nėra visiškai jokios reakcijos iš mūsų atsakingų institucijų. Gyvename 21-ajame amžiuje, o mūsų duomenys – lyg iš Afrikos“, – sako gydytojas.

R. Šemetos mokykla veikia jau 33-ejus metus, patirties sukaupta begalė, todėl daktaras sako, kad šalyje problema ta, jog neturime tėvystės institucijos. Didžioji dalis vyrų nepasiruošę kurti šeimų, nesupranta, kas tai yra, todėl net 50 proc. šeimų išsiskiria.

Lietuvoje kalbama apie gerovės valstybės kūrimą, bet R. Šemeta įsitikinęs, kad nuo mokymų, t. y. pradžių pradžios, gerovės valstybė turi būti kuriama. „Šeimų kūrimo padėtis Lietuvoje – tragiška. Moterys dabar susibūrusios spaudžia Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši įteisintų laisvą cezario pjūvio pasirinkimą. Aiškina, kad kitose šalyse taip galima. Bet ši informacija ištraukta iš konteksto. Jei moterys suprastų, kas yra gimdymas, koks jis turi būti, nekovotų“, – tikina ginekologas.

Vitalio Lebedžio nuotr.

Ryto mankšta stovykloje. 85-erių R. Šemeta ypatingą dėmesį skiria vaikų ir suaugusiųjų fiziniam aktyvumui.

Cezario pjūvio pasekmės

Pasak gydytojo, cezario pjūvio pasekmės kūdikiui būna psichologinės ir fizinės. Labai svarbu žinoti, ar moteris nuo nėštumo pradžios žinojo, kad ne pati gimdys, ar buvo apsisprendusi natūraliai gimdyti, bet gimdymas komplikavosi, todėl teko operuoti.

„Kūdikiams po cezario pjūvio kyla grėsmė – plaučių funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui, plaučių emfizema. Vaikas juk įsčiose kvėpuoja – įtraukia vaisiaus vandenų. Gimdymo metu, natūraliai keliaujant gimdymo takais, kūdikis suspaudžiamas, jam iš plaučių išspaudžiami vaisiaus vandenys. Todėl plaučių emfizemos grėsmė atkrenta“, – aiškina medikas.

O psichologinės pasekmės kūdikiui? Pasak R. Šemetos, psichiatras Stanislovas Grofas yra išskyręs keturias likimo matricas: ką vaikutis jaučia įsčiose nėštumo metu, ką jis jaučia ir patiria, atsiveriant gimdymo takams, ką patiria gimdymo metu ir ką – pirmomis minutėmis po gimdymo.

„Cezario pjūvio metu iškrenta trečia likimo matrica. S. Grofas pastebėjo, kad žmonės, kurie gimė per cezario pjūvį, gyvenime nemoka greit priimti sprendimų, nekovoja už save, ilgai abejoja“, – sako R. Šemeta.

Įdomu tai, kad jei moteriai cezario pjūvis atliekamas dėl gimdymo komplikacijų, psichologinių pasekmių kūdikiui nebūna. Todėl, kad moteris buvo psichologiškai pasirengusi gimdyti, išjautusi procesą.

Gimdymas – psichofiziologinis procesas, todėl, pasak R. Šemetos, tai reiškia, kad reikia dirbti su psichika, reguliuoti jos sutrikimus, o ne gimdymo skausmus reguliuoti vaistais.

„Skausmas yra pasekmė, bet apie priežastį mes nekalbame. Yra sąmoningas gimdymas, sąmonė neturi būti „išjungta“, moteris turi jausti, pati reguliuoti gimdymą. Svarbus atsipalaidavimas – naudojamas Džeikobsono metodas. Yra Šulco metodas ir jogos pratimai. Aš panaudojau neurolingvistinio programavimo (NLP) metodiką. Įmanoma pagimdyti su šypsena, bet reikia daug žinoti, būtinas individualus darbas. Tik nelabai mėgsta mūsų jaunos mamos skaityti, nelabai nori pagilinti žinių“, – nusijuokia gydytojas.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt