Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
2021 metais lietuviai kur kas dažniau nei 2020-aisiais tam tikrą dalį savo pajamų skyrė investicijoms. Skaičiuojama, kad gerokai išaugo vieno populiariausių šalyje investavimo būdų – investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius, o taip pat ir vidutinė draudimo įmoka. Įdomu tai, kad nors vidutinio atlyginimo atotrūkis tarp šalies didmiesčių ir kitų regionų taip pat augo, pastarųjų gyventojų noras investuoti buvo ne ką mažesnis.
Finansinių konsultacijų įmonės „iFuture INVESTMENTS“ turimi duomenys rodo, jog investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius 2021 m. lyginant su 2020 m. išaugo beveik trečdaliu. Šalies gyventojai ne tik intensyviau domėjosi šio investavimo galimybėmis, bet ir tam skyrė daugiau savo mėnesinių pajamų: šiais metais, lyginant su praėjusiais, daugiau nei euru padidėjo vidutinė vaikų, o netgi beveik penkiais – vyrų draudimo įmoka.
„Statistika leidžia daryti prielaidą, kad vyrai dažnu atveju vis dar yra pagrindiniai pajamų nešėjai šeimoje, kadangi ypač rimtomis apsaugomis žmonės yra linkę aprūpinti tą, kuris daugiausiai įtakoja šeimos finansinę gerovę. Akivaizdu, kad pandemija gerokai paveikė bendrą žmonių požiūrį į sveikatą. Todėl ateina vis didesnis suvokimas, kad ne tik turime pasitikėti tuo, ką garantuoja valstybė, bet ir tokiems dalykams kaip gydymui turėti papildomų lėšų.
Na, o kalbant apie vaikus, tai augančių investicijų priežastis ta, kad tėvai vis dažniau iš valstybės gaunamus 70 eurų vaiko išlaikymui stengiasi ne išleisti čia ir dabar, tačiau skirti ateičiai. Tėvai supranta, kad, pavyzdžiui, skirdami pinigų investiciniam gyvybės draudimui, jie ne tik finansiškai apdraudžia vaiką nuo nelaimių, bet ir garantuoja ramesnį gyvenimą po tam tikro laiko, kai, pavyzdžiui, vaikui suaugus, prireiks pinigų išleisti jį į savarankišką gyvenimą“, – teigia finansinių konsultacijų įmonės vadovė Renata Medvedeva.
Lyginant 2020-uosius ir 2021-uosius išryškėjo dar viena įdomi tendencija – nors vidutiniai atlyginimai didmiesčiuose ir regionuose toliau auga, vis tik regionų gyventojai kartais netgi efektyviau valdo savo šeimos finansus, nei didesnes pajamas uždirbantys didmiesčių gyventojai. Mažiau uždirbantys regionų gyventojai investuoja ne ką rečiau nei tie, kurie, rodos, turi kur kas geresnes galimybes tą padaryti.
Pavyzdžiui, tarp 5 daugiausia sutarčių pasirašiusių miestų be Vilniaus ar Kauno buvo ir tokie miestai, kaip Jonava bei Šilutė. Jie sutarčių skaičiumi lenkė kur kas didensius miestus tokius kaip Panevėžys ar Šiauliai.
„Didmiesčių gyventojai aplink save turi kur kas daugiau pagundų, kur uždirbtus pinigus išleisti. Galbūt todėl jie dažnai ir gyvena su požiūriu „čia ir dabar”, pamiršta pagalvoti apie ateitį. Kai tuo tarpu regionuose pagundų ne tiek gausu ir dažnu atveju žmonės ima pagrįstai galvoti, kur asmenines lėšas tinkamiau naudoti. Sakyčiau tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl regionuose gyventojai sugeba efektyviai valdyti šeimos finansus.
Žinoma, kokias prielaidas bedarytume, kaip ir daugumoje sričių, čia viskas priklauso nuo pačių žmonių požiūrio. Tačiau bendri investuojančiųjų skaičiai rodo, kad tikrai netrūksta atvejų, kai kur kas mažiau per mėnesį pajamų turintys regionų gyventojai sugeba skirti labai panašią mėnesinę įmoką investicijoms kaip ir didmiesčių gyventojai“, – pasakoja vadovė bei priduria, kad tarp aktyvesnių vietovių jau nebe pirmi metai yra ir tokie miestai kaip Druskininkai, Marijampolė ar Alytus.
Remiantis kasmet reguliariai augančia statistika bei bendru besikeičiančiu žmonių požiūriu, finansų konsultantai ateinančiais metais prognozuoja dar didesnį investuojančiųjų šuolį. Tikimasi, jog 2022 m. Lietuvos gyventojų noras investuoti gali išaugti netgi nebe trečdaliu, o du kartus.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
