Lietuvių kišenės pilnos pinigų ir jie perka lyg pamišę: kainos kyla būtent dėl to

Lietuva

Maisto prekės / Alfa.lt

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA

347460

Didieji prekybos tinklai siunčia prieštaringus signalus apie maisto kainų augimą: vieni aiškina, kad kai kurie produktai brangs 12–22 proc., kiti ramina, kad kainos nedidės daugiau nei bendra infliacija.

Ekspertai išsako prielaidas, jog kainas gamintojai ir prekybininkai kelia ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl išaugusios vartotojų perkamosios galios. Be to, lietuviai maistui, ypač šviežiems produktams, išleidžia daugiau nei kiti europiečiai. Esą tai matydami tiekėjai ir prekybininkai drąsiai kelia kainas.

Kainas keliantys prekybininkai taip pat siekia iš anksto apsidrausti, jeigu įkurta Maisto taryba ateityje verstų jas sumažinti arba maisto žaliavos dar labiau pabrangtų. „Apsidraudimo versiją“ portalui kėlė ne tik ekspertai, bet ir anonimiškumą norėję išlaikyti mažmeninės prekybos rinkos dalyviai.

Iš anksto apsidraudžia?

Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas neturi abejonių dėl maisto kainų augimą skatinančių priežasčių. „Apetitas paprasčiausiai. Susivedė visus galus ir nusprendė, kad reikia daugiau uždirbti. O visi tie pasiteisinimai apie žaliavas, neapibrėžtumą yra akių dūmimas“, – sakė ekspertas.

P. Čepkauskas: visi tie pasiteisinimai apie žaliavas, neapibrėžtumą yra akių dūmimas / Josvydas Elinskas/ELTA

P. Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje visos svarbiausios dedamosios, lemiančios kainų augimą, yra didesnės negu visame Baltijos regione. „Bankų paskolų verslui palūkanos yra procentu didesnis negu Europos vidurkis, valstybės priimami sprendimai neužtikrina verslui stabilios ir aiškios energetikos kainos. Kai viskas strakalioja, verslas visas rizikas perkelia į kainą. O mes liekame tokia bananų respublika Europos Sąjungoje“, – svarstė ekspertas.

P. Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad veiklą pradėjusi Maisto taryba visuomenei ir verslui aiškiai nekomunikuoja savo tikslų ir veiklos metodų. „Ką tada verslininkas galvoja? Aha, tuoj pradės tikrinti, žiūrėti, kokios kainų dedamosios. Tai kol dar nepradėjo visu pajėgumu veikti, truputėlį kainytes dėl visa ko pakelsiu. Jeigu ką, kad turėčiau kur atsitraukti“, – svarstė jis.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad naujosios valdžios įkurta Maisto taryba galėtų prisidėti prie mažesnių kainų, nes vertins, ar maisto gamybos ar pardavimo srityje veikiančios įmonės neuždirba per didelio pelno.

Kelia, nes žino, kad pirks

P. Čepkauskas mano, kad maisto kainų „auginime“ dalyvauja trys susijusios verslo grandys: augintojai, gamintojai ir prekybininkai.

„Kai neprognozuojama situacija ir verslas spėja, kad žaliavos kartu su energijos išlaidomis didės 20 proc., galutines kainas kelia 30 proc. Panašiai elgsis ir augintojas, ir gamintojas, ir prekybos tinklas. Visi 2022 m., kai buvo didžiausias kainų kilimas, pamatė, kad vartotojas „suvalgo“ kainos augimą, nes, kur tu dingsi, turi suvartoti tuos 3 tūkst. kalorijų per dieną. Juk nenustosi staiga perpus mažiau valgyti. Kainų kėlimas pakėlė apyvartą, tai kodėl jas reikėtų mažinti“, – svarstė P. Čepkauskas.

Ekspertas pabrėžė, kad maisto kainos pastaraisiais metais augo sparčiau ir daugiau už kitus produktus, nes maisto produktai yra „būtinosios išlaidos“.

„Žmogus gali pavaikščioti po parduotuves, paieškoti alternatyvų, bet mažiau valgyti nepradės. Mano žodžius patvirtina ir tai, kas vyksta viešojo maitinimo sektoriuje. Kavinėse ir restoranuose kalorijos tapo brangiausios. Todėl žmonės dabar traukiasi į prekybos tinklus. Kavinės viena po kitos užsidarinėja ir dėl tos priežasties, kad jose maitintis žmonėms per brangu. Daug uždirbantys į restoranus tebevaikšto, bet vidutines pajamas uždirbantys kavinėse lankosi vis rečiau“, – teigė P. Čepkauskas.

Eksperto nuomone, prekybos tinklams dabar „geras metas“ kelti kainas, nes žmonės, kurie kavinėse valgydavo dienos pietus, dabar maitinasi sumuštiniais, kuriuos perka parduotuvėse. „Prekybos tinklai mato apyvartos augimą ir jiems nėra jokio poreikio mažinti kainas vartotojams“, – svarstė jis.

Kainas augina keliami atlyginimai

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad maisto kainos auga ir dėl objektyvių, ir dėl kitokių priežasčių. „Viena vertus, maisto, ypač šviežių produktų, kainos yra pusiau prekė, pusiau paslauga. Kylant paslaugų kainoms, dažnai maisto kainos taip pat kyla, nežiūrint to, kad žaliavų ar energetikos išteklių kainos nedidėja. Viena iš tų priežasčių yra darbo užmokesčio augimas. Maisto gamintojas tą augimą gan greitai perkelia galutiniams vartotojams“, – teigė ekonomistas.

Atlyginimai ir kitu būdu prisideda prie maisto kainų augimo. Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad kylant atlyginimams didėja gyventojų perkamoji galia. „Gyventojai yra linkę plačiau atverti pinigines. Kas dabar ir vyksta Lietuvoje – mažmeninės prekybos augimas pastaraisiais mėnesiais padidėjo iki kone 10 proc. Tai labai didelis augimas. Tai atitinkamai signalizuoja, kad gyventojai turi pinigų ir kodėl gi tų kainų nepakėlus“, – teigė jis.

Ekonomistas pastebėjo, kad atlyginimai Lietuvoje pernai augo dviženkliu greičiu, o šiemet labai stipriai didinamas minimalus darbo užmokestis, paslaugų kainos auga 6 proc. Visa tai yra didelė paskata kažkiek kelti ir maisto kainas. „Kitaip tariant, tai yra verslo bandymas sąnaudas perkelti vartotojams, matant, kad jie gali sau tai leisti“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Brangsta kai kurios žaliavos

Kita maisto kainų augimo priežastis, ekonomisto nuomone, susijusi su kai kurių produktų gan ženkliu pabrangimu pastaruosius kelis mėnesius. „Ypač pieno produktų – pieno supirkimo kainos šiuo metu yra rekordiškai aukštos. Taip pat šokolado, kavos, alyvuogių aliejaus kainos vis dar yra gana aukštos dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Į viršų juda kviečių kainos, o energetinių išteklių kainos nustojo kristi ir po truputį stiebiasi į viršų. Gana netikėtai šoktelėjo į viršų šildymo kaina. Santykinai nemažos ir elektros kainos žiemos laikotarpiu. Vasarą, tikėtina, jos sumažės“, – sakė Ž. Mauricas.

Ž. Mauricas: jeigu vartojimas Lietuvoje nebūtų toks sparčiai augantis, maisto kainas kelti būtų sudėtingiau / Luminor

Ekonomisto nuomone, visa tai sudaro foną, kuriame visi deinfliacijos procesai, kurie buvo ryškūs praėjusiais metais, pamažu užleidžia vietą infliaciniams procesams. „Bet vėlgi, jeigu vartojimas Lietuvoje nebūtų toks sparčiai augantis, maisto kainas kelti būtų sudėtingiau. Net kalbų apie tai turbūt nebūtų arba jos būtų tariamos tyliau. Bet kadangi tiek gamintojai, tiek pardavėjai, tiek visi maisto rinkos dalyviai mato, kad gyventojų perkamoji galia auga, kodėl gi tų kainų nepakėlus – juk vis tiek pirks“, – svarstė Ž. Mauricas.

Mėgsta pirkti maistą

Ekonomistas pastebėjo, kad lietuviai labai mėgsta pirkti maistą. „Mes maistui išleidžiame gerokai daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis skaičiuojant vienam gyventojui, nes mes dažnai perkame produktus su mėgstamu prekės ženklu, labai didelį prioritetą teikiame šviežiems produktams. Net užėjus į ekonominės klasės parduotuvę Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje akivaizdžiai matyti, kad du trečdalius ploto užima šaldyti pusfabrikačiai. O mūsų parduotuvėse tas skyrius yra gan mažas, kartais net jo paieškoti reikia. Lietuvoje vyrauja švieži produktai“, – sakė jis.

Ž. Maurico nuomone, šie niuansai sukuria terpę didinti maisto produktų kainas. Kita vertus, didžiausias iššūkis tas, kad maisto kainos Lietuvoje jau ir taip yra didesnės nei ES vidurkis.

„Ko gero, tas kainų kilimas negalės būti begalinis, nes atsilieps mūsų konkurencingumui ilguoju laikotarpiu. Estijoje kainos jau lyginamos su Suomijos kainomis, kartais jos nelabai ir skiriasi. Apie tai pastaruoju metu buvo daug straipsnių. Kadangi Lietuvoje kainos panašios į Estijos, mes irgi tuoj pradėsime kainas lyginti ne su Lenkija, o su Skandinavija“, – pastebėjo ekonomistas.

Maistas toliau brangs

Ž. Mauricas prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje toliau spartės – iš dalies ir dėl spartaus pinigų įliejimo į ekonomiką. „Pinigų kiekis auga 12 proc. Tai gerokai daugiau nei 2015–2019 m. vidurkis, kai pinigų kiekis augo 6–7 proc. Daug pinigų gauname iš ES fondo, skirto atsigauti po pandemijos. – šypsojosi jis. – Yra didelis biudžeto deficitas, nekalbama daug apie reikšmingesnius mokesčių kėlimus. Vartotojų lūkesčiai yra geri. Euro zonos žaliavų kainų indeksas rodo, kad metinis maisto kainų augimas paspartėjo 40 proc. Tendencijos tokios: pinigų kiekis auga, sąnaudos auga, atlyginimai auga. Deja, manau, kad iš kainų stabilizacijos žengsime į kainų augimą. Klausimas tik, kokiu greičiu“, – sakė ekonomistas.

„Luminor“ prognozuoja, kad bendra infliacija Lietuvoje šiemet artės prie 4 proc., kai kuriais mėnesiais – iki 5 proc. Maisto kainos turėtų augti panašiai, išskyrus kai kurių produktų.

„Mėsos kainos yra gan stabilios ir gan pašokusios į viršų. Nešviežių produktų maisto kainoms kažkokių didelių kilimų taip pat neprognozuojame. Tad lūkestis būtų, kad maisto kainų bendras augimas bus panašus kaip infliacijos augimas“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Vis dėlto kai kurie produktai, ekonomisto nuomone, brangs daug sparčiau. Pavyzdžiui, šiuo metu sparčiai kyla vaisių, ypač apelsinų, apelsinų sulčių kaina. Bet, pavyzdžiui, smarkiai pabrangusios daržovės galėtų pigti.

Auga sparčiau, nei esame įpratę

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad infliacija Lietuvoje dugną pasiekė praėjusių metų spalį, kai metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo vos 0,3 proc., ir nuo to laiko didėja labiausiai dėl pabrangusių energetikos ir maisto produktų.

„Sausį metinė maisto kainų infliacija buvo 2,6 proc., kai bendroji infliacija buvo 3,6 proc., todėl negalima teigti, kad būtent maisto produktai per metus yra pabrangę labiau negu kitos prekės ar paslaugos. Be to, pagal metinį maisto kainų padidėjimą kol kas esame arti ES vidurkio“, – teigė ekonomistas.

Vis dėlto T. Povilauskas nurodė, kad per šių metų sausį ir vasarį ir artimiausiais mėnesiais maisto kainos pradeda įsibėgėti labiau, negu esame įpratę pirmaisiais metų mėnesiais.

„Reiktų kalbėti ne apie apskritai brangstantį maistą, o apie tam tikras produktų grupes ar produktus. Ir aš išskirčiau pieno produktus, žuvį, paukštieną, saulėgrąžų aliejų, kavą, šokolado gaminius. Pagrindinė brangimo priežastis – šių produktų kainos didmeninėje rinkoje Europoje didėjo ar vis dar didėja, todėl su tam tikru atsilikimu tai ateina ir iki mažmeninės prekybos tinklų“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas patarė stebėti, ar gamintojai, didmenininkai ar mažmenininkai nesinaudoja žaliavos brangimu ir kainų nedidina kur kas labiau. „Tam pagundos yra, nes gyventojų pajamos sparčiai augo ir pernai, augs ir šiemet, todėl galimybių tikėtis, kad pirkėjas bus pajėgus sugerti tam tikrą kainos padidėjimą, taip pat yra“, – pastebėjo jis.

T. Povilauskas patarė stebėti, ar gamintojai, didmenininkai ar mažmenininkai nesinaudoja žaliavos brangimu ir kainų nedidina kur kas labiau / SEB

Ekonomistas nurodė, kad pernai vidutinis darbo užmokestis po mokesčių augo 9,6 proc. Šiemet vidutinis darbo užmokestis didės lėčiau, bet vis vien dar istoriškai nemažu tempu. Be to, prekybininkai mato, kad senatvės pensija padidėjo 12 proc. nuo metų pradžios, vaiko pinigai augo ketvirtadaliu. Kartu tai, kad šiemet dar 12 proc. augo minimalioji mėnesio alga, kuri kelia ne tik tokią algą, bet ir daugiau gaunančių asmenų pajamas, didina ir pačių perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų sąnaudas. Tad esą normalu, kad jie jas bando perkelti galutiniam vartotojui.

Labiausiai brangs pieno produktai

„Labiausiai žmonės jaučia ir dar artimiausiu metu jaus pieno produktų brangimą, kuris yra visiškai susijęs su tendencijomis Europoje, kur tam tikrų žaliavinių produktų kainos, tokių kaip grietinėlė ar sviestas, pasiekė rekordą praėjusių metų spalį ir vis dar laikosi santykinai aukštai, ir to pasekmės vis labiau matomos mažmeninėje rinkoje.

Kita vertus, tos kainos didmeninėje rinkoje jau nebedidėja, ir manau, kad artimiausiais mėnesiais sumažės, todėl pieno produktų kainų pikas mažmeninėje rinkoje bus pasiektas antrą ketvirtį, o antrą pusmetį gal pamatysime ir jau teigiamų pokyčių vartotojams“, – sakė T. Povilauskas.

Taip pat stipriai brango šokoladas ir įvairūs kakavos gaminiai, tai, ekonomisto nuomone, susiję su kakavos pupelių kaip žaliavos kainos augimu. Bet pastarosiomis savaitėmis bent biržoje šios kainos mažėja, todėl pikas gali būti netoli ir mažmeninėje rinkoje.

„Kas dar tikrai brangs, tai kavos pupelės ir malta kava, nes irgi kavos pupelės ar malta kava, kurią atsivežame, smarkiai brangsta. Taip pat nerimą kelia ir situacija paukštienos rinkoje dėl paukščių gripo (kas lemia paukštienos ir kiaušinių kainas) bei žuvies kainų pokyčiai.

Kita vertus, grūdiniai produktai, kiauliena toliau nekelia didesnės grėsmės dėl brangimo. Apskritai žmonėms dabar dar ilgai bus atsiminimuose tas maisto kainų brangimas daugiau negu 30 proc., kurį matėme 2022 m., bet dabar kalbame, kad maisto kainų infliaciją, kuri šiemet tam tikrai mėnesiais gali pasiekti 5–6 proc., kas nebūtų istoriškai labai išskirtinis reiškinys“, – mano T. Povilauskas.

„Maxima“: kainas kelia tiekėjai

Prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad šių metų sausį gavo pranešimus dėl noro didinti prekių tiekimo kainas iš 49 tiekėjų. Remiantis gautais pranešimais, šokolado gaminių kainos vidutiniškai augtų 17 proc., kavos – 22 proc. Pasak tiekėjų, kainas augina rekordines aukštumas pasiekusios kakavos žaliavos kainos pasaulio rinkose.

„Nuo metų pradžios kakavos žaliavos kaina pasaulio rinkose pabrango 114 proc. ir tai nuvilnijo per visus gaminius, kurių sudėtyje yra kakavos: tai šokoladas, saldainiai, švieži bei šaldyti kulinarijos gaminiai, glaistyti ledai ir varškės sūreliai“, – sakė „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas. Prekybos tinklas prognozavo, kad šokolado gaminių tiekimo kainos toliau augs – priežasčių kainoms stabilizuotis nėra.

M. Tilmantas: nuo metų pradžios kakavos žaliavos kaina pasaulio rinkose pabrango 114 proc. ir tai nuvilnijo per visus gaminius, kurių sudėtyje yra kakavos / Maxima

Robustos rūšies kavos pupelių branginimą didžiausias lietuviškas prekybos tinklas stebi jau kurį laiką, metų pradžioje šios kavos kaina buvo pasiekusi rekordines aukštumas. 2024 m. balandį stipriai šoktelėjo ir arabikos kavos kaina. Tiekėjai inicijuoja iki 12 proc. arbatos tiekimo kainų augimą. Esą tai juos paskatino daryti brangstantis JAV doleris.

Vis dėlto daugiausia tiekėjų pranešimų „Maxima“ sulaukė apie branginamus pieno produktus. Nors šių produktų kainos augo ir pernai, šių metų vasarį vietiniai ir kitų šalių pieno produktų tiekėjai inicijavo 5–12 proc. tiekimo kainų didėjimą.

Daugiau kaip 60 proc. „Maximos“ tiekėjų yra gamintojai ir didmenininkai iš Lietuvos, likusi dalis – iš Lenkijos, Latvijos ir kitų Baltijos regiono šalių, Italijos, Pietų Europos. M. Tilmantas pastebėjo, kad pieno produktai yra ypač jautri prekių kategorija Lietuvos vartotojams. „Pernai mums pavyko amortizuoti pardavimo kainas – gruodį vidutinis metinis pieno produktų kainų augimas sudarė vos 3 proc.“, – sakė jis.

Ne ką geresnės žinios ateina ir iš mėsos produktų tiekėjų. Pasak M. Tilmanto, galvijų ligos Vokietijoje lemia tiekėjų norą jautienos gaminių pirkimo kainas branginti 9 proc., paukščių gripas – vištieną 9 proc., kalakutieną – 6 proc. Signalus apie paukščių gripo poveikį kainų augimui siunčia Lietuvos ir Lenkijos tiekėjai.

Komercinės žvejybos ribojimai sumažino skumbrės, menkės ir silkės pasiūlą, ir tai didina žuvies produktų kainas. Pasak M. Tilmanto, vidutiniškai 15 proc. kainų augimą signalizuoja dalis žuvies ir jos produktų tiekėjų.

„Vis dėlto turime patikimų tiekėjų ratą ir stengiamės užtikrinti asortimento įvairovę, kad pirkėjai turėtų tiek produktų, tiek kainų pasirinkimą. Mūsų, kaip vieno iš prekybos sektoriaus lyderių, tikslas yra išlaikyti kuo mažesnes kainas pirkėjams – nuo to priklauso mūsų verslo sėkmė šioje itin dinamiškoje ir konkurencingoje rinkoje. Derybos dėl tiekimo kainų yra nuolatinis, nenutrūkstamas procesas, nes galutinę kainą didžiąja dalimi lemia tai, už kiek prekybos tinklas sugeba šias prekes įsigyti iš gamintojų bei didmenininkų, tad numatyti, kaip ir kiek gali keistis produktų kainos, yra sudėtinga“, – Alfa.lt teigė M. Tilmantas.

„Norfa“: kainos atitiks infliaciją

Lietuviškas mažmeninis prekybos tinklas „Norfa“ maisto kainų drastiškai kelti neplanuoja. Pasak tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, bendras kainų augimas „Norfoje“ atitiks šalies metinius infliacijos rodiklius, t. y. kils ne daugiau kaip 3–4 proc. Pasak jo, jokių drastiškų kainų pokyčių nebus.

„Neturime jokio pagrindo manyti, kad maisto produktų kainos gali augti daugiau negu infliacija. Išskyrus kai kurių produktų kainas, apie kurias viešai kalbėjo mūsų vadovas, pavyzdžiui, kavos, kurios kaina pasaulyje buvo drastiškai padidėjusi, bet dabar po truputį mažėja“, – sakė „Norfos“ atstovas.

D. Ryliškis atkreipė dėmesį, kad pernai maisto produktų kainos „Norfos“ tinkle 2 proc. sumažėjo. „Atskiri produktai gali šiek tiek pabrangti, bet bendrai kainų nekelsime, nes pralaimėsime konkurencinę kovą, prarasime pirkėją“, – svarstė jis.

„Norfos“ pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis neseniai žiniasklaidai aiškino, kad, išaugus gaminių savikainai, maisto produktų gamintojai ir tiekėjai nebegali nedidinti kainų, o prekybininkai yra šios situacijos įkaitai. „Norfos“ vadovas pasakojo, kad kai kurių prekių dėl didelių įkainių naujai net neužsakinėjantis ir prekiaujantis likučiais iš sandėlio. Tačiau verslininkas įspėjo, kad, atėjus naujoms prekių partijoms, kaina keisis, bet esą tikrai ne tiek, kiek siūlo tiekėjai. „Jeigu tokią kainą „pastatysime“ parduotuvėse, mums pasakys, kad išprotėjome“, – sakė jis.

D. Dundulis: išaugus gaminių savikainai, maisto produktų gamintojai ir tiekėjai nebegali nedidinti kainų, o prekybininkai yra šios situacijos įkaitai / Josvydas Elinskas/ELTA

D. Dundulis anksčiau perspėjo apie galimą kavos brangimą. Kavos kainos pastaruoju metu pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą per 50 metų. Prekybos ir kavinių tinklų vadovai prisipažino, kad nepajėgtų parduoti kavos, jeigu nustatytų jos biržinę kainą.

„Iki“: brangsta kakava, kava, aliejus

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė Alfa.lt patvirtino, kad pastaruoju metu tiekėjai kreipiasi dėl ketinimų kelti produktų kainas.

„Yra tokia tendencija, nemažai tiekėjų kreipiasi. Kiekvieni metai ir kiekvienas derlius turi savų nežinomųjų: žaliavų rinkos pastaraisiais metais itin nestabilios – kol vienų produktų kaina stabilizuojasi, kitos žaliavos, pavyzdžiui, kakava, kava ar saulėgrąžų aliejus, gali brangti.

Būtent tiekėjai, kurie tiekia šokolado, kakavos gaminius ar su juo susijusius produktus, informuoja apie besikeičiančias tiekimo kainas, tas pats su kavos tiekėjais – situacija pupeles auginančiose šalyse darė įtaką galutinei kavos produktų kainai ir šiuos pokyčius jau nuo metų pradžios galima matyti lentynose. Čia pokyčiai tikriausiai matomiausi, nes pokytis žaliavų rinkoje buvo išties rekordinis“, – teigė G. Kitovė.

„Iki“ atkreipė dėmesį, kad didesnių ar mažesnių svyravimų per metus skirtingose prekių kategorijose būna nuolat. „Deramės su tiekėjais, ieškome alternatyvių prekių ar tiekimo kelių, kad pirkėjams pasiūlytume geriausios kokybės prekes už kuo geresnę kainą“, – teigė G. Kitovė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt