PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2017 m. Birželio 14 d. 09:39

Lietuvių kalba - būdas paveikti

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


8107

Ar tikrai vien kalba galime paveikti žmogų, jį įtikinti? Jei esame įvaldę propagandos, retorikos, komunikacijos meną - taip. Apie tai pasakoja Šiaulių universiteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Modestas Grigaliūnas.

Propaganda skirta sukurti požiūrį

Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.

Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas visų pirma yra daryti įtaką auditorijai. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais.

Propagandos kūrėjai dažniausiai apeliuoja į žmonių jausmus, o ne į protą. Dažniausiai ši įtikinėjimo forma gali būti maišoma su viešaisiais ryšiais ar reklama, kur yra formuojamas teigiamas įvaizdis apie komercinį produktą, įmonę, asmenį ar šių objektų įvaizdį. Po Antrojo pasaulinio karo terminas propaganda įgijo neigiamą reikšmę, nes šiuo įtikinėjimo metodu aktyviai naudojosi tiek nacionalsocialistai, valdomi A. Hitlerio, tiek komunistai. Būtent dėl to, daugybė institucijų atsisakė šio termino, pavyzdžiui, vietoj „politinės propagandos“ organizacijų, atsirado „politinis marketingas“ ir pan.

Dažniausiai naudojama politikoje

“Politiką apskritai galima pavadinti susitarimo menu, kur komunikacija yra ypatingai svarbi. Kiekviena partija, kiekvienas lyderis visada siekia įtikinti savo sekėjus tam tikrų idėjų teisingumu, siekia tuos sekėjus mobilizuoti tam tikriems veiksmams, paskatinti kažką padaryti arba kaip tik nedaryti. Politinė retorika, propaganda, įtikinėjimas čia yra ypatingai svarbus instrumentas, norint sėkmingai vykdyti politinę veiklą”, - sako komunikacijos specialistas Modestas Grigaliūnas.

Tai ypač aktualu šiomis dienoomis, kai visuomenė politiką suvokia kaip komunikacinį žaidimą. Politikas, partija turi siekti ne tik būti teisiu, bet ir atrodyti teisiu, susikurti būtent tokį savo įvaizdį.

Įtikinėjimas gali būti suprantamas dvejopai

Politinė retorika, įtikinėjimas nuo senų laikų gali būti suprantamas dvejopai.

“Viena vertus, politinė retorika yra būdas argumentų kalba parodyti, kad būtent tu ir esi teisus, kad tavo propaguojama idėja turėtų laimėti prieš kitas idėjas. Antra vertus politinė retorika gali būti suprantama ir šiek tiek negatyvia prasme ir man ši prasmė gal net įdomesnė, nes tai mes galime suprasti ir kaip siekį manipuliuoti auditorijos sąmone, vertybėmis, jausmais, įsitikinimais, baimėmis. Apeliuodami į šiuos dalykus, politiniai lyderiai per savo kalbą gali veikti auditoriją. Tai - kova su auditorija”, - aiškino Dr. Modestas Grigaliūnas.

Kalba - mūsų instrumentas, kuris kuria emocijas

Visi politiniai lyderiai žino, kad savo kalba gali paveikti auditoriją, laimėti prieš juos kovą. Jei lyderis įtikinamai, gražiai, emocingai kalbės - idėjos bus išgirstos geriau, žmonės jomis patikės labiau, nei oponento idėjomis.

“Kalba - instrumentas vystyti politinę retoriką. Per kalbą sukuriamos tam tikros emocijos, įspūdžiai apie tuos dalykus, kuriuos lyderis nori pasakyti”, - sako M. Grigaliūnas.

Prezidentės įvaizdis - viešo kalbėjimo atspindys

Kaip pavyzdį dėstytojas pateikia Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės įvaizdį.

“Puikiai žinome, kad LR prezidentė Dalia Grybauskaitė dažnai yra apibūdinama kaip karingo kalbėjimo atstovė. Ji kalba trumpais sakiniais, gana lakoniškai, gana griežtai ir būtent toks kalbėjimo būdas sukuria visą įvaizdį. Prezidentės kalbėjimas yra specifinis. Per visus metus, kiek mes ją matome viešoje erdvėje, būtent tokiu kalbėjimo būdu ir susikūrė tokį tvirtą, geležinės ledi įvaizdį”, - pavyzdį dėsto Modestas Grigaliūnas.

Dėstytojas sako, kad tik analizuodami lyderių kalbas ir galime geriausiai pastebėti, kaip kalba yra panaudojama paveikti, užkariauti auditorijos protą, kaip yra manipuliuojama auditorijos baimėmis, viltimis, svajonėmis ir panašiais dalykais.

Plačiau apie tai - vaizdo reportaže: