Lietuvių gestų kalbos vertėjai siūlo įtraukti šios srities atstovus į trūkstamų profesijų sąrašą

Lietuva

Gestų kalba / Pexels

EtapliusŠaltinis: BNS

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) šios srities profesijos atstovus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Pasak profsąjungos, tokia priemonė leistų padidinti gestų kalbos profesijų atstovų atlyginimus, darbo sąlygas ir paskatinti daugiau žmonių studijuoti šią profesiją, kurios darbuotojų šalyje labai trūksta.

„Tai – rimta problema. Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos tampa vis paklausesnės, jų vis dažniau prireikia tiek valstybinėms institucijoms, tiek ir privatiems asmenims. Deja, šiuo metu galime patenkinti tik dalį poreikių. Ypač sudėtinga situacija regionuose, kai kur išvis nėra lietuvių gestų kalbos vertėjų, kaip ir norinčiųjų mokytis šios profesijos“, – pranešime cituojama „Solidarumas“ pirmininkė Danguolė Dragūnienė.

Gestų kalbos vertėjų trūkumo problemą, pasak jos, dar labiau apsunkina švietimo srityje prasidėjęs įtraukusis ugdymas – mokyklose vis dažniau prireikia gestų kalbos vertėjų, kurie padėtų mokiniams, turintiems klausos negalią, lengviau įsisavinti informaciją pamokų metu.

Be to, D. Dragūnienės nuomone, artimiausiu metu šios profesijos paklausa dar labiau išaugs, kai Lietuvoje įsigalios į nacionalinę teisę perkeltos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos. Pagal jas, visa valstybės institucijų skelbiama informacija turės būti pritaikyta žmonėms su negalia.

„Solidarumas“ pirmininkės teigimu, gegužę profsąjungai pavyko padidinti koeficientus, kuriuos taikant apskaičiuojamos algos, bet, anot jos, to tikrai nepakanka ir įsisenėjusių problemų neišsprendžia.

Pasak D. Dragūnienės, šiuo metu Lietuvoje dirba vos apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų. Daugiausiai jų yra Vilniuje, o kai kuriuose regionuose – išvis nėra tokios profesijos atstovų.

Jos teigimu, per pastaruosius metus norą mokytis šios profesijos išsakė tik keletas žmonių.

BNS rašė, kad gegužės pradžioje Lietuvių kalbos institute apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvių gestų kalbos įstatymo kūrimo iniciatyvą, kurios teisės aktą kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvių gestų kalbos vertimo centru bei Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centru yra parengusi Prezidentūra.

Anot Prezidentūros, įstatymo tikslas – įtvirtinti gestų kalbą ne tik kaip prieinamumo priemonę, o kaip kurčiųjų ir klausos negalią turinčių asmenų identiteto ir kultūros dalį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt